Lietuva ir Baltarusija norėtų...

Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionai pradeda rengti bendrus kultūros, švietimo ir turizmo projektus.

Pinigų tam skiria Europos Sąjunga (ES), tačiau kaimynai pripažįsta, kad Lietuva labiau pažengusi įsisavinant ES lėšas, tuo tarpu Baltarusijos pasienio regionai tik mokosi, praneša LTV "Panorama".

Iš kaimyninio Gardino pakliūti į Alytaus apskritį kol kas galima autobusu ar automobiliu, dviratininkai tokios galimybės neturi. Tačiau ir dviračių takų Gardino srityje nėra.

Nuo Druskininkų iki sienos su Baltarusija dviračių takus, kurių ilgis apie 50 kilometrų, reikia rekonstruoti.Tuo tarpu Baltarusija privalo apsispręsti, kur jų teritorijoje bus tiesiami dviračių takai.

"Manau, kad ir kolegos iš Baltarusijos įgys patirties, kad mes galėtume rengti infrastruktūrinius projektus ir gauti finansavimą. Iš mūsų pusės mes norėtume atnaujinti dviračių takus. Mes turime jų daug - apie 50 kilometrų. Jiems reikia pradėti nuo pradžios, nuo techninio projekto parengimo", - kalbėjo Druskininkų mero pavaduotoja Kristina Miškinienė.

Rengiant bendrus projektus tarp pasienio regionų, mūsų šalies pasienio savivaldybės turi galimybę gauti finansavimą iš ES fondų.   Bendras visos programos biudžetas siekia 48 mln. eurų.Druskininkų ir Gardino savivaldybės suinteresuotos rengti bendrus turizmo projektus, ypač vystant aktyvųjį turizmą.

Pasak specialistų, bendradarbiaujant pasienio regionams reikėtų plėtoti ir vandens turizmą. Lenkija su Baltarusija tokį projektą Augustavo kanalu jau įgyvendino.

"Mes labai suinteresuoti plėsti turizmą Augustavo kanalu, bet be Druskininkų reikalų neišspręsime. Yra supaprastintas pasienio punktas su Lenkija, jachta ar baidare plaukiame kanalu į Nemuną, o juo į Lietuvą - Druskininkus ar Alytų. Noriu pabrėžti, kad toks maršrutas domina Europos turistus", - sakė Gardino srities turizmo ir sporto sąjungos pirmininko pavaduotojas Sergejus Koleda.

"Pritarta tam, kad atsirastų dar pasienio punktai, skirti tiesiog vykti turistams su dviračiais, o taip pat ir vandens turizmą plėtoti. Norint plaukti pas mus su baidarėmis valstybės mastu turi būti išspręstas klausimas naujo pasienio punkto, ir tuomet turizmo atstovams būtų aišku, kaip organizuoti maršrutus", - teigė K. Miškinienė.

Tačiau kada Lietuvos pusėje bus galima plėtoti vandens turizmą, prognozuoti sunku, mat kad Nemunu galėtų plaukti laivai, reikia gilinti upės vagą.