Lietuvos kurortus maitina rusai

Druskininkai ir Birštonas atrado receptą, kaip net sunkmečiu pritraukti poilsiautojų - jie kratosi sezoninio kurorto etiketės ir bando privilioti rusų.

Tuo tarpu šalies pajūrio kurortams sėkmė kol kas nesišypso.

Statistikos departamento duomenimis, Druskininkų apgyvendinimo įstaigose pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lankėsi 23 proc. daugiau svečių. Džiaugtis gali birštoniškiai - svečių padaugėjo 26 proc.

Tuo tarpu svečių Neringos ir Palangos apgyvendinimo įstaigose sumažėjo atitinkamai 21 ir 19 procentų.

Tiesa, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis stebėjosi oficialia statistika. Jo vadovaujamo centro duomenimis, svečių daugėjo, bet tik 14 proc.

Druskininkų aukso gysla - rusai. Jų šiemet per keturis metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 2,8 iki 6 tūkst.

Miestas mėgina nutiesti rusams dar patogesnį kelią atvykti į Druskininkus - skristi iš Maskvos į Gardiną Baltarusijoje, o nuo šio pusšimtį kilometrų atriedėti autobusu.

"Atsikratėme sezoninio kurorto etiketės. Be to, šiemet smarkiai mažinome kainas. Pernai dar nesusivokėme įkritę į krizę, tad ne visi spėjo sumažinti kainas tiek, kiek reikia", - aiškino Druskininkų viešbučio "Europa Royal" direktoriaus pavaduotojas Modestas Vitkauskas.

Nors šiame viešbutyje 2010-aisiais svečių padaugėjo vos 3-4 proc., M. Vitkauskas įsitikinęs, kad kaina patrauks lankytojus iš užsienio.

Tuo tarpu palangiškiams telieka apgailestauti - gerokai sumažėjo kaimynų latvių, mažiau į Palangą plūsta ir rusų bei baltarusių.

Pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento Gintaro Sičiūno, latvių galimybes ilsėtis Lietuvoje apkarpė krizė, o kaimynus iš Rytų paviliojo kiti kurortai.

"Be to, Palangoje didelę įtaką daro sezoniškumas. Žinoma, yra buvęs pakilimas ir ne sezono metu. Būtų malonu grįžti į tuos laikus", - sakė G. Sičiūnas.

Nedaug naudos

Vilniaus miesto viešbučiai ir svečių namai 2010 metų pirmąjį ketvirtį priėmė 77,4 tūkst. svečių - 6,1 procento mažiau nei tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu.

Iš jų užsieniečių - 57,8 tūkst. Tai - 7 procentais mažiau nei pernai tuo pat metu, kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė.

Kad šis šlovingas titulas nedavė daug naudos, rodo ir tai, jog pirmojo šių metų ketvirčio Vilniaus viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė vos 32,6 procento. 2009 metų pirmąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 33,2 proc.