Vasaros karščiai apgaubė štiliu...

Pavasaris Vilniaus oro uostui suteikė vilčių, kad keleivių sparčiai daugės. Tačiau vasarą apsukos sulėtėjo.

Be to, dar neprasidėjus vasarai aviacijos bendrovės pradėjo karpyti skrydžių skaičių.

2,5 mln. keleivių 2010-aisiais - tokio užmojo neslepia Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU). Tačiau akivaizdu, kad bent jau vasarą keleivių skaičius neauga taip spėriai, kaip norėtųsi.

Pasak TVOU komercijos skyriaus vadovo Simono Bartkaus, štilį lėmė ne tik ekonomikos sunkmetis, bet ir gamtos išdaigos.

Kuo ši vasara skiriasi nuo praėjusios? - "Lietuvos rytas" paklausė S. Bartkaus.

Šiemet apie 20 proc. smuko užsakomųjų skrydžių rinka Lietuvoje. Manau, tai lėmė trys priežastys.

Pirmoji - balandį šėlęs Islandijos ugnikalnis. Nors tas šėlsmas truko savaitę, žmonės ėmė labai dvejoti. Juk būtent balandį ir gegužę planuojamos vasaros atostogos, perkamos kelionės užsienyje.

Įtakos turėjo ir puikūs orai Lietuvoje.

Trečioji priežastis - tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno siūloma vis daugiau reguliariųjų reisų. Žmonės keliauja savarankiškai.

Pavasarį ir vasaros pradžioje oro bendrovės atšaukinėjo reguliariuosius reisus arba mažino skrydžių skaičių. Kas nutiko?

Sudėtingiausia padėtis buvo balandį ir gegužę, kai skrydžių skaičius didėjo greitai, o surinkti keleivių oro bendrovės nesugebėjo.

Žmonės neskraidydavo, nes nebuvo skrydžių, bet kai jų atsirado, pritrūko keleivių. Taip vos atsiradę maršrutai išnyksta.

Tarkim, gegužę skrydžių skaičius išaugo apie pusantro karto, o keleivių - tik 19 proc. Tuomet daugiausia skrydžių iš Vilniaus oro uosto ir buvo atšaukta - grafike nebeliko Berlyno, Miuncheno, Amsterdamo, Hamburgo.

Pasikeitė oro bendrovių elgsena. Anksčiau, prieš krizę, jos pradėdavo skraidyti nauja kryptimi ir laukdavo bent 4-6 mėnesius, kol įsibėgės.

Dabar įmonės, pamačiusios, kad bilietų parduodama daug, padidina skrydžių skaičių. Jei ne, atšaukia maršrutą.

Kokie maršrutai pasirodė nepaklausūs?

Daugiausia skrydžių Vilniuje atšaukė bendrovė "AirBaltic". Ji veiklą išplėtė Rygoje, tad vieną lėktuvą iš Vilniaus perkėlė į Latvijos sostinę.

Išties Vilniuje buvo skrydžių trimis kryptimis, kurios akivaizdžiai nepasiteisino.

Tarkim, per mėnesį į Hamburgą ir iš jo skrido 322 keleiviai, o reisų buvo surengta bent dešimt.

Skraidant į Amsterdamą reikia turėti partnerį, kuris skraidintų toliau, kaip kad "Estonian Air" bendradarbiauja su KLM. Jei neturi, sunkiau.

Miuncheno kryptis - sezoninė, labai naudinga žiemą, kai žmonės vyksta į slidinėjimo kurortus. Vasarą į šį Vokietijos miestą skraidoma rečiau.

Be to, kai kurios oro bendrovės nesugeba užtikrinti reikiamo skrydžių dažnumo. Jei rengi skrydžius, tarkim, į Berlyną triskart per savaitę, neatitinki verslininkų poreikių. Jiems reikia kasdienio skrydžio.

Bet tikiu, kad ilgainiui tiek į Amsterdamą, tiek į Berlyną iš Vilniaus lėktuvai skris.

Kurioms kryptims nestinga keleivių?

Iš Lietuvos - Vilniaus ir Kauno - perdien 10 kartų skrendama į Londoną, ir lėktuvai beveik visuomet būna artipilniai.

Vilniaus oro uoste lyderės yra Kopenhaga ir Ryga.

Pirmąjį šių metų pusmetį Kopenhagos kryptimi skrido 73 tūkstančiai keleivių ir lėktuvai tikrai buvo užpildyti 70 procentų.

Antroji - Ryga. Ji pritraukė 66 tūkst. žmonių.

Vasarą šia kryptimi skrenda apie 50 proc. užpildyti lėktuvai.

Trečiasis - Londonas, sutraukęs beveik 50 tūkst. keleivių. Į Frankfurtą ir iš jo į Vilnių keliavo 44,7 tūkst., Dublino kryptimi skrido 37 tūkst. žmonių.

Pirmauja Kopenhaga

Tarptautinis Vilniaus oro uostas per pirmąjį šių metų pusmetį aptarnavo 667 193 keleivius, 11 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Liepą aptarnauta 147,2 tūkst. keleivių. Populiariausia buvo Kopenhagos kryptis (13,4 proc.), antroji - Ryga (12,4 proc.).

Birželio mėnesį per Vilnių keliavo 149,4 tūkst. žmonių.