Balandžio 3d. Penktadienis

Kapadokija

Peržiūrų skaičius: 19216
Kapadokija

Kapadokija - tai antikinis ir modernus žymaus Centrinės Anatolijos regiono pavadinimas. Tai nuostabus geologinis stebuklas. Labiausiai yra vertinamas trikampis tarp Kayseru, Nigde ir Kirsehir, arba mažesnis trikampis tarp Urgup, Avanos ir Nevsehir. Šiurkštus klimatas yra labai nepalankus auginti grūdines kultūras ir vaisius. Tačiau čia labai gerai auginti arklius, avis ir kitus gyvulius. Čia randama sidabro, vario ir druskos iškasenų. Į Kapadokiją reikia žvelgti iš trijų pusių: gamtinės, istorinės ir religinės.

GAMTA

Keista, bet graži Pamukalės gamta susiformavo prieš milijoną metų. Kai šiame regione buvo aktyvūs vulkanai, tekanti lava užliejo didelį plotą, taip suformavo plynaukštę. Ši plynaukštė yra sudaryta iš klintinio tufo, retai sutinkamo bazalto. Visa tai ir yra Kapadokijos susiformavimo pagrindas. Vykstant erozijai (lietūs, sniegas, temperatūrų svyravimai ir pan.) formavosi  kitoks vaizdas. Klintinis tufas byrėjo, bazaltas dūlėjo - taip susiformavo įdomios stulpinės ar piramidės formos uolos, kurios turi lyg ir tamsią kepurėlę, vėjas jas "nušlifavo", suapvalino. Šis erozijos procesas vyksta ir dabar.

ISTORIJA

Per 19 a.pr. Kr. daug senųjų asyrų amatininkų apsigyveno Kapadokijos apylinkėse. Tarp 1750-1200m pr. Kr. Kapadokijoje susiformavo "Žemutinis kraštas" vadinamas Hetitų Karalyste.

Persai Kapadokiją pavertė provincija, per kurią ėjo žymusis Karališkasis Persų Kelias iš Sardidinijos į Susą.

Kapadokija išvengė Didžiojo Aleksandro užgrobimo. Po 190m.pr.Kr. Kapadokiją valdė vietinė dinastija, kuri  buvo draugiška Romai. 17a. Kapadokija tapo Romos provincija ir buvo prijungta prie Galatijos, kurią valdė Vespasianai 72m.m.e. Neilgai trukus ją ir valdė trojėnai, kurie buvo susijungę su Pontus. Romėniškasis periodas Kapadokijoje truko nuo 1a.m.e iki 4a.m.e., po kurio sekė Bizantijos, Seldžiukų ir Turkų periodai.

Atėjus turkams, vienuolynai buvo apleisti, ir, laikui bėgant, juos užėmė vietos gyventojai. Krikščionys gyveno nedidelėmis bendruomenėmis iki tol, kol pradėjo keistis Graikų ir Turkų gyventojai 1923m.

RELIGIJA

Krikščionybė Kapadokijoje pasireiškė labai anksti. Šv. Povilas perėjo per Kaseriją (šiandien vadinasi Kayseri) pakeliui į Ankyrą (Ankara). 4 a.m.e. Kapadokijoje buvo pastatytos 3 bažnyčios. Viena jų yra Didžiojo šv. Basilijaus iš Kaesarea, kita, jo jaunesniojo brolio šv. Gregorijaus iš Nysos, o trečioji šv. Gregoro Nazianzus. Didysis šv. Basilijus buvo pamaldžių tėvų sūnus, įgijo išsilavinimą Konstantinopolyje ir Atėnuose, tačiau atsisakė daug žadančios vienuolio karjeros. Sužavėtas asketiško gyvnimo užsidarė Kapadokijoje kartu su Gregoriu Nazianzus. Basilijus sumaniai gynė krikščionybę Anatolijos bažnyčiose, kenčiančiose  nuo skilimų, kuriuos sukėlė Arijų nesutarimai. 370m. m.e. jis tapo Eusebijaus vyskupu. Turėdamas nuostabų organizacinį talentą, Basilijus steigė ligonines, skatino stojimą į vienuolynus, diegė liturgines reformas. Jo sukurtos taisyklės ir vienuolių gyvenimo kodeksas tapo rytų vienuolių gyvenimo pagrindu. Šv. Basilijaus sudaryta, pataisyta liturgija naudojama ir šių laikų ortodoksų bažnyčiose. Senosios bažnyčios valdžia bei autoritetai pasirinko Kapadokiją  ir leido vystytis vienuolynams. Vienuoliai buvo pasišventę maldai, atgailai ir pasninkavimui, dažnai gyveno užsidarę pačių iškastose arba natūraliose olose (celėse). Pagrindinis krikščionių tikslas buvo kankinio gyvenimas, kančia.

Po krikščionybės buvo pakeista oficiali religija, kurią priėmė Konstantinas Didysis 330.m.e. Šioje religijoje kančia buvo panaikinta, ir tai nelabai tenkino tikinčiuosius. Kapadokijos gamta ir geografinė padėtis buvo pritaikyta asketiškam gyvenimui.

7 ir 8a.m.e., kai arabai užpuolė Anatoliją, vienuoliai turėjo spalstytis, ir Kapadokijoje tai padaryti buvo ganėtinai paprasta - jie išsikasdavo ir gyvendavo požemiuose. Taip ilgainiui susiformavo ištisi požeminiai miestai.

KAPADOKIJOS BAŽNYČIOS

Yra nustatyta, kad Kapadokijoje yra daugiau nei 600 išskaptuotų bažnyčių. Šios bažnyčios buvo išdrožtos  kaip ir sostinėje. Sienos išpieštos gražiomis freskomis, kurios dvelkė 8 ir 9 m.e.a. Ikonų tapybos dvasia. Dauguma freskų yra datuojamos 11 ir 12 m.e.a.

Freskų tapybai buvo naudojamos dvi  technikos. Arba buvo tapoma tiesiai ant olos, arba ant labai plonų gipso plokščių. Bažnyčiose buvo labai daug piešinių, jiems piešti naudojama raudona ochra.

Daugelyje piešinių žmonių veidai arba akys yra ištrinti, nes Islamiškuoju periodu buvo manoma, kad tas,  kuris nupieš veidą ir akis, bus pasmerktas mirti. Šiuo metu yra daug vandalų, kurie siautėdami užrašė savo inicialus vietoj veidų. Lankytojai turi žinoti, kad bažnyčiose negalima filmuoti ar fotografuoti.

Pati paprasčiausia bažnyčia buvo stačiakampio formos su skliautuota nava, o atsikišusi arka padengta apse. Čia galima pamatyti įvairiausių bažnyčių. Kadangi bažnyčios buvo kalamos olose, joms nereikėjo kolonų. Jei kur ir yra kolonos, tai jos tik dėl grožio. Bažnyčių pavadinimai atspindi jų statymo architektūrinį stilių ar dekoravimą, pvz.: Bukle ar Sandalo bažnyčia. Bažnyčios susiliedavo su natūralia aplinka.

Daugelyje bažnyčių yra daug kapaviečių, kurios tikriausiai priklausė aukštiems valdininkams. Ir tai buvo tradicija.

Žymės: Kapadokija
Žemės nuošliaužos: Anglijos Lamanšo pakrantėse tykantys pavojai

Žemės nuošliaužos: Anglijos Lamanšo pakrantėse tykantys pavojai

Anglijoje mėgstantiesiems jūros teikiamus malonumus, o ir šiaip gamtos mylėtojams, einantiems į pajūrį paganyti akis po vandens platybes ir paklajoti vaizdingomis pakrantėmis dėl čia padažnėjusių žemės nuošliaužų reikia stengtis būti itin...


Sfinksas

Sfinksas

Legendos, kuriomis bandoma pagrįsti Sfinkso paskirtį, yra tiek pat paslaptingos, kaip ir tos, kurios kalba apie jo išvaizdą. Sfinkso pagrindas yra iškirstas iš akmens, buvusio šalia kelio, vedančio į Khafre piramidę, o pastarųjų metų geologiniai...


Chefreno piramidė

Chefreno piramidė

Į pietvakarius nuo Didžiosios piramidės yra beveik tokio pat dydžio (136 m aukščio) Khafre piramidė. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo didesnė nei Khufu piramidė, tačiau tai tik todėl, kad Khafre piramidė yra pastatyta aukščiau. Visos trys piramidės...


Karnako šventykla

Karnako šventykla

Karnakas yra kur kas daugiau, nei šventykla – tai įspūdingas šventovių, statulų ir obeliskų, dedikuotų Tėbų dievams ir Egipto faraonų didybei, kompleksas. Visi objektai, įskaitant patį šventyklos plotą, čia yra gigantiški – šventyklos...


Mozės šaltiniai

Mozės šaltiniai

Mozės šaltiniai yra maždaug 16 mylių į pietus nuo Ahmed Handi tunelio, kuris jungia pagrindinę Egipto žemę su Sinajumi. Tikima, kad izraelitams einant iš Egipto, Mozės šaltiniai buvo viena iš jų praeitų vietų. Legenda pasakoja, kad Dievo patartas...


Į Laosą – patirti tai, ko niekada neteko

Į Laosą – patirti tai, ko niekada neteko

Vienoje neturtingiausių pasaulio šalių gali patirti pačių turtingiausių savo gyvenimo potyrių. Be abejonės, dauguma jų bus susiję su gamta ir gyvūnais. Egzotika Laose tyko už kiekvieno kampo – džiunglėse, kuriose įrengtoje trasoje...


Po Tokijo bokštą turistus vedžios robotas (Video)

Po Tokijo bokštą turistus vedžios robotas (Video)

Japonija ir toliau tobulina savo robotų pramonę. Nuo šiol viename iš labiausiai lankomų sostinės Tokijo objektų pradeda dirbti keturiomis kalbomis kalbantis gidas robotas. Tokijo bokštas per metus sulaukia apie šimto tūkstančių turistų. Šis...


Kaip pereiti Berlyną per 10 minučių? (Video)

Kaip pereiti Berlyną per 10 minučių? (Video)

Ar galima pereiti Berlyną per 10 minučių? Taip, jeigu eisite per Vokietijos sostinės žemėlapį, kurį miesto centre piešia aštuoni dailininkai ir kuris bus baigtas rugpjūčio pabaigoje. Netrukus pereiti Berlyno gatves ir aikštes bus galima žengus vos...

NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Užsisakykite KELIONIUKLUBAS.LT savaitraštį!