Balandžio 7d. Antradienis

Vištyčio regioninis parkas

Peržiūrų skaičius: 8692
Vištyčio regioninis parkas

Vištyčio regioninio parko plotas - 10,1 tūkst. ha. Regioninis parkas yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje; vakaruose ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, pietuose - su Lenkija.
Parko teritorija apima Vištyčio - Gražiškių aukštumos (Sūduvos moreninės aukštumos dalis tarp Vištyčio ežero ir Šešupės aukštupio senslėnio) vakarinę dalį. Tai aukščiausia vieta Baltijos aukštumose Lietuvos ribose. Vištyčio aukštuma susidarė paskutiniame ledynmetyje Vidurio ir Vakarų Lietuvos ledyninių tėkmių sandūroje.
Ypač reljefo raiškumu išsiskiria Kylininkų moreninis kalvynas, pasižymintis stambiai kalvotu ir gūbriuotu daubotu pakraštinių ledyninių darinių reljefu, susidaręs iš labai išplautų gargždingų akmeningų darinių. Šiaurėje jis ryškiu laiptu nusileidžia į Sūduvos lygumą. Kylininkų moreninio kalvyno reljefui būdingos stambios stačiašlaitės kalvos. Jas skiria ryškūs pažemėjimai. Kalvų paviršius turi daug smulkesnių antrinių formų.
Absoliučiai aukščiausios kalvos susispietusios pietinėje parko dalyje. Tai beveik tiesiojoje tarp Pakalnių ir Dunajevo ežerų pūpsančios gretimos kalvų viršūnės: Dunojaus kalnas (>285 m), Janauka (282,9 m), Pavištyčio kalnas (282,4 m), Staugūno kalnas (281,8 m) bei Lenkijos pasienyje iškylantis Stankūnų kalnas (285,5 m). Žemiausiai parke iki 155,3 m nusileidžia Šakių ežerėlio vandens lygis. Reljefo parko teritorijoje peraukštėjimas siekia net 130 m.
Parko teritorijoje praeina takoskyra tarp Nemuno ir Priegliaus baseinų. Pietvakarinė parko teritorijos dalis (Vištyčio ežeras su intakais) priklauso Priegliaus baseinui, o šiaurrytinė dalis (Širvinta ir jos intakai) - Nemuno baseinui.
Iš viso parko teritorijoje yra 14 ežerų. Parko teritorijoje nėra stambių pelkių, tačiau daug smulkių pelkaičių įlomėse ir tarpugūbriuose nepaliestuose melioracijos. Didžiausia Paširvinčio pelkė (užima 45 ha). Pelkėje yra Širvintos ištakos.
Nors Suvalkijos ir ypač Vilkaviškio rajono miškingumas yra labai mažas, Vištyčio regioniniame parke yra keli dideli miškų masyvai - Vištytgiris, Drausgiris, Pavištyčio miškai. Taip pat čia yra nedidelių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių, ežerų. Didelė reljefo ir ekotopų įvairovė sudaro geras sąlygas floristinei ir cenotinei įvairovei.
Išskirtinis Vištyčio regioninio parko miškų bruožas, kad čia didelius plotus užima ąžuolynai, labai dažnai su skroblo ir liepos ar eglės priemaiša. Nemažus plotus Pavištyčio, Vištytgirio ir Tadarinės miškuose užima eglynai.
Archeologines vertybes atstovauja piliakalniai ir senovės gyvenvietės bei Vištyčio akmuo. Visi šie objektai yra respublikinės reikšmės paminklinės kultūros vertybės.
Architektūrines vertybes atstovauja bažnyčios, visuomeninis pastatas, Vištyčio malūnas ir Pavištyčio sodyba. Vištyčio evangelikų-liuteronų bažnyčiai (išaiškintinas paminklas) ir Vištyčio bažnyčiai siūlomas kultūros vertybių apskaitos lygmuo.

Ventės ragas

Ventės ragas

Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Ventės ragas yra viena geriausių vietų Europoje stebėti migruojančius paukščius. Todėl kasmet čia suvažiuoja ornitologai iš Lietuvos ir užsienio. Užlipus į daugiau kaip...


Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto kiemeliuose ir koridoriuose laikas tarsi sulėtėja, o VU bibliotekoje – ir visai sustoja... Tai visiškai kito tipo lankytina vietovė, Lietuvos mokslo lopšys, alsuojantis viduramžių dvasia.


Jūros muziejus/delfiunariumas Klaipėdoje

Jūros muziejus/delfiunariumas Klaipėdoje

Lauko baseinuose prie akvariumo pastato apgyvendinti pingvinai, Baltijos ruoniai, Šiaurės jūrų liūrai. Kazematuose po tvirtovės pylimais, buvusiose parako saugyklose, įrengta lietuviškosios laivybos istorijos ekspozicija, ant pylimų, buvusiose...


Raganų kalnas

Raganų kalnas

Raganų kalnas arba Raganos kalnas – 42 m aukščio parabolinė kopa Juodkrantėje. Garsi tautodailės skulptūrų parku, kuris įrengtas 1979 m. Atstumai:328 km nuo Vilniaus;243 km nuo Kauno; 47 km nuo Palangos.


Pažaislis

Pažaislis

Pažaislis – Kauno miesto teritorija į pietryčius nuo Petrašiūnų, šiaurės vakariniame Kauno marių krante, Kauno marių regioniniame parke. Garsus Pažaislio vienuolyno ansamblis. Yra parkas, paplūdimys, jachtklubas, keleivinių laivų prieplauka,...


Druskininkai

Druskininkai

1794 m. birželio 20 d. didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis savo dekretu paskelbė Druskininkus gydomąja vietove. 1837 m., Vilniaus universiteto profesoriui Ignacijui Fonbergui atlikus ir paskelbus...


Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilika (arba tiesiog Vilniaus katedra) stovi Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimiero koplyčia. Prie katedros stovi...


Kuršių Nerija

Kuršių Nerija

Tai vieta, kuria neįmanoma nesižavėti – kartą pabuvęs Kuršių nerijoje, svajoji ir vėl į ją grįžti. Dviejų valstybių – Lietuvos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) – teritorijoje esantis 98 kilometrų ilgio pusiasalis...

NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Užsisakykite KELIONIUKLUBAS.LT savaitraštį!