Balandžio 5d. Sekmadienis

Apie žvejyba pradedantiesiems

2020 Vasario 11d.
Apie žvejyba pradedantiesiems

Norint pagauti žuvį, reikia žinoti, kur jos renkasi, ką jos mėgsta, ir kuriuo laiku jų daugiausiai. Zvejyba nėra sudėtingas užsiėmimas, tačiau reikia žinoti keletą faktų. Vienas iš jų tai laikas. Laikas, kuriuo žuvų galima rasti gausiai, o kai kada mažiau.

Sezoninė ežerų kaita

Kaita rodo paviršinio ir dugno vandens apsikeitimą ežeruose ir balose. Ši kasmetinė programa būna du kartus per metus. Nuo pavasario iki rudens, šiltas vanduo eina iš viršaus į dugną, o vėsesnis vanduo juda į paviršių. Vandens kaitos supratimas, ir žinojimas, kokios žuvys kokius vandenis mėgsta, gali paversti Jus žūklės genijumi.

Pavasario kaita

Kai ledas nutirpsta, vanduo paviršiuje pradeda šilti. Kai jis pasiekia 4 laipsnių šilumą, jis pradeda grimsti ir yra pakeičiamas vėsesniu vandeniu iš apačios. Tai kartojasi, kol vandens temperatūra būna pastovi visame ežere. Ankstyvave to procese, žuvys pasilieka seklesnėse vietose, kol vanduo įšyla greičiau, ir kur užauga pirmieji augalai.

Vasaros sąstingis

Vasarą saulė šildo vandens paviršių, tačiau jis nenugrimzda. Galiausiai formuojasi būsena, žinoma, kaip „sluoksniavimasis“, kurio metu šiltesni sluoksniai būna virš vėsesnių.

Žuvys mėgsta vėsesnį vandenį, tačiau joms taip pat reikia daugiau deguonies, kuris randamas šiltesniame vandenyje. Tad jos plaukioja tarp dviejų sluoksnių, kurių gylis svyruoja nuo ½ iki 3 metrų, priklausomai nuo ežero gylio.

Rudens kaita

Rudenį vanduo pamažu vėsta ir tampa toks pat sunkus kaip ir dugno vanduo. Stiprus rudens vėjas sumaišo visą vandenį. Šis procesas suvienodina ežero vandenį temperatūros ir deguonies atžvilgiais, kas leidžia žuvims laisviau judėti visame ežere.

Vandens temperatūra ir kaita

Kiekviena žuvų rūšis turi tam tikrą vandens temperatūrą, kurioje jos gali gyventi. Nors žuvys nevisada gali rasti joms tinkamą temperatūrą, bet dažniausiai randamos tuose vandenyse, kur temperatūra yra arčiausiai jų mėgstamos.

Žuvys, kurios mėgsta šiltą vandenį, vasarą bus paviršiuje, o rudenį plauks į dugną. O žuvys, kurios myli vėsesnį vandenį – atvirkščiai.

Žvejyba pagal dienos ir sezono metą, kaitą ir temperatūrą

Pavasaris/Ankstyvas rytas

Žuvys nėra linkusios kibti. Vanduo yra šaltas ir neįšyla, nes saulės spinduliai yra silpni ir atšoka nuo vandens. Bet nenusivilkite žvejyba, nes žuvys yra išalkusios ir pradeda nerštą. Geriausiai palaukti vieną savaitę po atlydžio, kol vanduo įšils bent iki 4 laipsnių šilumos.

Pavasaris/Vėlyvas rytas – ankstyvi pietūs

Žvejyba gali ir pasisekti ir ne. Vanduo pradeda šilti. Nepamirškite žvejybos pavėjui kranto link, nes vėjas šiltą vandenį ir paviršiaus maistą neša į tas vietas.

Pavasaris/Pietūs – ankstyvas vakaras

Žuvys daug valgo, nes labai pagreitėja jų medžiagų apykaita ir virškinimas. Vanduo yra labiau įšilęs, nes saulės spinduliai tiesiogiai jį pasiekia.

Vasara/Ankstyvas rytas – vėlyvi pietūs

Geriausia žvejyba yra nuo prieš saulėtekio iki ryto vidurio. Šiuo metų laiku yra gausu maisto žuvims, todėl rasti alkaną žuvį gali būti iššūkis.

Vasara/ Vėlyvas rytas – ankstyvi pietūs

Žvejyba yra gan prasta visu dienos metu. Žuvys juda giliau į vandenis, kad galėtų atvėsti.

Vasara/ Pietūs – ankstyvas vakaras

Puiki žvejyba yra nuo ankstyvo saulėlydžio iki sutemų, kai vanduo vėsta, o žuvys kyla į viršų pasišildyti.

Ruduo/Ankstyvas rytas

Žuvys nekimba nuo saulėtekio iki ankstyvo ryto. Vanduo yra šaltas, nes saulės spinduliai yra per silpni prasiskverbti į vandenį.

Ruduo/Vėlyvas rytas – vidurdienis

Žuvys gali nekibti, gali ir kibti šiltesniuose, seklesniuose vandenyse. Paprastai šiuo metu vanduo yra per vėsus.

Ruduo/Ankstyvas vakaras

Nuostabus laikas žvejybai. Vanduo šiek tiek įšilęs per visą dieną. Tai daro sezoniškai gerą žvejybą, nes žuvys ieško daugiau maisto, norėdamos sukaupti jo žiemai.

Temperatūra

Vasaros metu per karštos dienos žuvis sekliuose ežeruose ir balose gali paversti tingiomis. Tas pats atsitinka ir žiemą, kai vandens temperatūra yra žemesnė. Kodėl? Žuvys yra šaltakraujės, todėl negali palaikyti normalios kūno temperatūros, kaip žmogus ar kiti šiltakraujai gyvūnai. Labai aukšta ar labai žema vandens temperatūra sumažina deguonies kiekį vandenyje, dėl ko žuvys tampa mažiau aktyvesnės.

Taigi, žvejyba yra prastesnė, kai yra per karšta arba per šalta. Turite suprasti šią sistemą, tuomet bus lengviau nuspręsti, kokius masalus ir jaukus rinktis, ir kokiu tempu su jais dirbti. Lėčiau judinkite vėsiame vandenyje, ir greičiau šiltesniame.

Įvairios oro sąlygos

Vėjas gali daryti didelę įtaką žvejybai. Jis stumia vandenį ir paviršiaus maistą į krantą. Todėl jeigu žvejojate nuo kranto, judėkite taip, kaip juda Jūsų plūdė, tai yra į tą pačią pusę, kur juda visos žuvys.

Audros ir oro pasikeitimai gali labai įtakoti žvejybą. Dažniausiai žuvų padaugėja prieš šalto oro frontą, tačiau sumažėja per ir po fronto išpuolio.

Šilto oro frontas lemia šiltesnį vandens paviršių, kas skatina žuvis maitintis. Tai paprastai pasitaiko žiemą, kai šiltos srovės lemia žuvis pradėti aktyviai ieškoti maisto. Daugeliu atvejų tokia žvejyba būtų pasisekusi šiltuose ar šalia šiltų paviršių.

Geriausio laiko nustatymas reikalauja patikrinti daugybę kitų žvejybos faktorių ir oro sąlygų. Įsigykite specialų kalendorių ar skaitinėkite laikraščiuose, žurnaluose, stebėkite televizijos laidas. Žvejyba nėra sudėtingas užsiėmimas, tereikia žinoti kur, kada, ir kaip.

Žūklė su blizgėmis

Žūklė su blizgėmis

Vartiklė – universalus masalas, jomis galima žvejoti tiek už­metant masalą, tiek velkiaujant. Kada tikslinga rinktis vieną ar kitą būdą? Nedidelėje ežero įlankoje arba upėje velkiauti ne­efektyvu. Nėra kur įsibėgėti. Antra, koks...


Sukrė, lydekų gaudymo menas

Sukrė, lydekų gaudymo menas

Visuotinai pripažįstama, kad spiningu įdomiausia žvejoti upėse, tačiau tokiai žūklei reikia specialaus masalo, kurį galima stiprioje srovėje nugramzdinti į reikiamą gelmę. Štai guminukai komponuojami su sunkiais galvakabliais (30–50 g), o...


Poledinė žūklė

Poledinė žūklė

Poledinė žūklė – žvejybos būdas, kai žvejai mėgėjai arba sportininkai žuvis iš po ledo gaudo avižėlėmis, blizgutėmis arba plūdinėmis meškerėmis. Tarp žvejų mėgėjų dar populiaru žiemos metu gaudyti plėšrias žuvis vėliavėlėmis arba skrituliais.


Žvejams: apie Kuršių marių karšius ir teisingus jaukus

Žvejams: apie Kuršių marių karšius ir teisingus jaukus

Smagus pasitaikė rugpjūtis. Nė dienos be lietaus ir kas savaitę - mažas uraganiukas. Kiek girdėjau - tai dar ne paskutiniai pūstelėjimai, dar bus skersvėjų. Na, sėdint ant krantelio toks trumpas gaivus trisdešimties metrų per sekundę vėjo...


Sukrė – idealus tėkmės masalas

Sukrė – idealus tėkmės masalas

Vidurvasarį upės nusenka iki maksimalios ribos, o spiningavimas daugelyje jų tampa specifinis, tačiau labai patrauklus, nes kibimo gali tikėtis didesnę paros dalį, o ne tik rytą ir vakare kaip vandens telkiniuose be tėkmės.


Visiems žinomas karpis

Visiems žinomas karpis

Karpis yra visiems labai gerai žinoma žuvis, nes kiekviename prekybos centre galime nedidelius karpius išvysti plaukiojančius akvariumuose. Tačiau norint pagauti didelį ir ypač laukinį karpį, reikia įdėti daug pastangų ir kartais sugaišti netgi...


Upėtakis. Kaip gaudyti

Upėtakis. Kaip gaudyti

Kaip ir kiekvienos žuvies, taip ir upėtakio racionas keičiantis metų laikams kinta. Būtų labai gerai tiksliai žinoti, ką upėtakis ėda tuo metu, kai mes žvejojame, nes tada galėtume parinkti geriausią masalo — upėtakio maisto, imitaciją....


Į visas keliones – su meškere

Į visas keliones – su meškere

Žvejybos keliones į Skandinavijos šalis pamėgo ne tik užkietėję žvejai, bet ir retai rankose meškerę laikantieji. Lietuviai mėgsta pažvejoti ir ilsėdamiesi Egipte ar Seišelių salose, tačiau tikriems žvejybos entuziastams to neužtenka. Jie ieško...

NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Užsisakykite KELIONIUKLUBAS.LT savaitraštį!