Rugpjūčio 23d. Penktadienis

Kur mėgsta laikytis žuvys

Peržiūrų skaičius: 106988
Kur mėgsta laikytis žuvys

Išvartos ir kerplėšos

Upės turi savybę keisti vagą ir todėl srovėje atsiduria atgyvenusių savo amžių medžių kelmai, pakankamai dažnai tokiose vietose skersai vagą griūva nuo paplautų krantų dideli medžiai. Ties išvartomis susidaro ypatingos zonos beveik be tėkmės, o už kerplėšų – gilios išplovos, kuriose slepiasi lydekos, ešeriai, netgi šamai. Išvartomis ir kerplėšomis paženklinti upių ruožai ypač vilioja plėšriąsias žuvis, nes čia – idealios sąlygos slėptis ir medžioti. Tokios vietos šiltuoju metų laiku gundo žuvis paunksme, nes per karščius upėse jos gyventojai bevelija laikytis pavėsyje. Plūdininkui visada verta užmesti masalą taip, kad jis nugrimztų po išvarta iš tos pusės į kurią muša srovė. Dzūkijos meškeriotojai tas vietas laiko geriausiomis srovinių mekšrų, kurie dažnai siekia virš puskilogramio, žūklavietėmis, o spiningininkui tykios sietuvos už išvartų žada susitikimą su stambiomis lydekomis ir rinktiniais ešeriais. Kai ilgalapės į viksvas panašias bet labai trapios vandenžolės vidurvasaryje užgožia tykių sietuvų už išvartų pakraščius, čia susiburia daugybė žuvų. Svarbu, kad šiose sietuvose gylis siektų ne mažiau metro, nes daug jų būna užneštos dumblu ir vasarą nusenka.

Rėvų užkulisiai

Ten, kur upės, neturėdamos kito kelio, veržiasi per akmenuotus gruntus, vandenys išsilieja plačiai, srovė gurga žvirgždais. Tai rėvos, kurios sušilus vandeniui vietomis apželia vandenžolėmis, panašiomis į kasas. Rėvos – intensyvaus žuvų maitinimosi zona. Sraunioji rėvų dalis – kiršlių ir upėtakių rojus. Atkarpos, kur rėvos ima gilėti – pamėgta šapalų vieta. Už rėvų beveik visada plyti sraunoki, tačiau gilūs upės plotai, kuriuose būriuojasi aukšlės, prie smėlio liežuvių glaudžiasi strepečiai, užuolankose sukinėjasi kuojos, akmenuotuose gilėjančios vagos ruožuose šmirinėja ūsoriai, salačiai rytais ir vakarais vaikosi aukšles po visą rėvų plotą, na, o pakraščiais tyko lydekos. Ties rėvomis būriuojasi skersnukiai ir migruojantys neršti žiobriai. Štai ši žuvų išsidėstymo schema iš esmės ir nusako, kaip ir kurioje rėvos dalyje žvejoti.

Spiningininkas, gaudantis salačius, turi užimti tokią poziciją, kad mušantys žuveles plėšrūnai atsidurtų prieš srovę. Dugnines ūsoriams geriausia užmesti nuo kranto taip, kad valai su kranto linija sudarytų 45 laipsnių kampą. Šapalai žvejojami žemiau paskutinio srauniausio rėvos slenksčio, kur atsiranda smėlėtų duobelių, gožiamų vandenžolių. Labai perspektyvi žūklė yra museline meškere. Šiuo būdu žvejoti geriausia brendant. Ir suprantama, kad geriausias laikas žūklei – ankstyvas rytas ir vakaras.

Gelmės punktyras

Pasitaiko upių ruožų, kurie atrodo lyg inžinieriaus suprojektuoti: vaga – beveik be vingių, tėkmė – lėtesnė, gylis – beveik vienodas, svyruoja pusmetriu, o tokių ruožų dugnas – smėlėtas arba padengtas nestoru dumblo sluoksniu. Bet šios atkarpos tarytum specialiai sutvertos žūklės palaidyne meškere arba kaip priimta sakyti bolonine meškere. Žuvys tokiose upių atkarpose, atrodo suka ratus – nukeliauja iki seklesnių vietų, o paskui vėl leidžiasi pasroviui. Ir migruodamas į viršų, ir besileisdamos  pasroviui žuvys noriai kimba. Ypač perspektyvi žūklė – jauko punktyru nužymėtose vietose. Vienintelė žuvis, kurios nereikia jaukinti, tai žiobris. Žuvų koncentracija šiuose upių „loviuose“, kai nusenka polaidžio vandenys, kartais būna tokia didelė, kad čia jos pristinga maisto, tačiau išganingos gelmės nepalieka. Štai todėl karšiai, kuojos, žiobriai, ešeriai čia godžiai renka bet kokį maistą. Šiose žūklavietėse ypač svarbu laikytis taisyklių, nes žuvies galima sugauti labai daug.

Autorius: Vytautas Lydeka

Kaip pakirsti žuvį ant kabliuko

Kaip pakirsti žuvį ant kabliuko

Meškeriotojams dažnai tenka galvoti, kaip verti ant kabliuko masalą. Tokios mintys nori nenori ateina į galvą, kai po kelių ar net keliolikos kibimų nepavyksta pakirsti kimbančių žuvų. Tradicinė ir visuotinai prigijusi nuomonė teigia, kad kabliuko...


Sukrė, lydekų gaudymo menas

Sukrė, lydekų gaudymo menas

Visuotinai pripažįstama, kad spiningu įdomiausia žvejoti upėse, tačiau tokiai žūklei reikia specialaus masalo, kurį galima stiprioje srovėje nugramzdinti į reikiamą gelmę. Štai guminukai komponuojami su sunkiais galvakabliais (30–50 g), o...


Lydekos sugeba įsiminti masalus

Lydekos sugeba įsiminti masalus

Ne pirmą dešimtmetį vyksta tai atlėgstantis, tai vėl po naujų mokslo atradimų įsiliepsnojantis disputas, ar žuvys sugeba įsiminti masalus. Olandų mokslininkas, Nobelio premijos lauretas Nikas Tinbergenas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje...


Meškeriojimo ABC. Kaip prisiviliojamos žuvys?

Meškeriojimo ABC. Kaip prisiviliojamos žuvys?

Praėjus dviem valandom po saulėtekio plūdė paniro vos du kartus. Abu sykius užkibo nedideli pūgžliukai. Karšių, apie kuriuos Virintų pakrantėse sekamos legendos, nė uodegos nematėme... Tad ir neapsakomai išgirtoje vietoje gali nesumeškerioti...


Renkamės ritę: kai pirštai limpa prie rankenėlės

Renkamės ritę: kai pirštai limpa prie rankenėlės

Kaip meškeriotojas renkasi žvejybos ritę? Iš pradžių tikrina, kaip sukasi mechanizmas, ar nesigirdi pernelyg triukšmingas guolių ūžesys, pasižiūri, kiek metrų valo telpa ritės būgnelyje, o į rankenėlę paprastai kreipia mažiausiai dėmesio, nors ši...


Lydekų apetitas priklauso nuo metų laiko

Lydekų apetitas priklauso nuo metų laiko

Dešimt metų – tokį laiko tarpą ichtiologai tyrė lydekų, sugautų vidutinės klimato juostos, kurioje yra ir mūsų kraštas, valgiaraštį. Tyrimo tikslas – nustatyti, ką skirtingu metų laiku dažniausia ryja margašonės plėšrūnės? Tyrėjus taip...


Žvejams: apie Kuršių marių karšius ir teisingus jaukus

Žvejams: apie Kuršių marių karšius ir teisingus jaukus

Smagus pasitaikė rugpjūtis. Nė dienos be lietaus ir kas savaitę - mažas uraganiukas. Kiek girdėjau - tai dar ne paskutiniai pūstelėjimai, dar bus skersvėjų. Na, sėdint ant krantelio toks trumpas gaivus trisdešimties metrų per sekundę vėjo...


Lydekos kimba ne tik priekrantėje

Lydekos kimba ne tik priekrantėje

Kokiose žūklaviečių zonose dabar sugaunama daugiausia lydekų? Informacija, gauta iš žvejų – nors ir prieštaringa, tačiau ji atspindi daugelį kasmet pasikartojančių dėsningumų, kurie priklauso nuo vandens telkinių tipo, jų dugno reljefo ir...

www.gradiali.com

www.gradiali.com

Viskas Jūsų sveikatai ir kokybiškam poilsui Palangoje ir Anykščiuose.
NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Užsisakykite KELIONIUKLUBAS.LT savaitraštį!