Gegužės 23d. Ketvirtadienis

Lydekos sugeba įsiminti masalus

Peržiūrų skaičius: 14440
Lydekos sugeba įsiminti masalus

Ne pirmą dešimtmetį vyksta tai atlėgstantis, tai vėl po naujų mokslo atradimų įsiliepsnojantis disputas, ar žuvys sugeba įsiminti masalus.

Olandų mokslininkas, Nobelio premijos lauretas Nikas Tinbergenas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje atliko eksperimentą ir stebėjo lydekos elgesį maitinimosi metu. Į akvariumą, kuriame gyveno 12 rainių ir 12 trispyglių dyglių, buvo įleista lydeka. Plėšrūnė iš pradžių entuziastingai vaikėsi abiejų rūšių žuveles, tačiau po kelių dienų padėtis pasikeitė.

Kelių rimtų kontaktų su spyglius pašiaušusiomis dyglėmis pakako, kad lydekaitė jas paliktų ramybėje. Tik tada, kai buvo sumedžiota paskutinė rainė, atėjo dyglių eilė. Ne veltui liaudies patarlė sako, kad iš bado šuoir akmenį bado. Tik tuščio pilvo gurgimo priremta lydekaitė ėmė medžioti dygles. Šis eksperimentas rodo, kad lydekos geros mokinės ir gretai išsiaiškina, koks grobis parankesnis.

Pamokanti statistika

Kaip lydekos reaguoja į dirbtinius masalus? Šį klausimą  Olandijos meškeriojimo vidaus vandenyse sąlygų gerinimo organizacijos užsakymu tyrė grupė ichtiologų. Pirmajam eksperimentui buvo pasirinktas tvenkinys, kuriame buvo įleistos 79 lydekos (36-64 cm dydžio). Tris dienas po penkias valandas penki patyrę meškeriotojai jas žvejojo, o sugautas žuvis tuojau pat paleisdavo į vandenį. Masalai dvejopi: sukrės su lapeliais, išmargintais įstrižomis raudonomis juostelėmis, ir gyvos žuvelės – kuojos. Iš pradžių lydekos labai aktyviai griebė sukres: per valandą užkibdavo vidutiniškai 3 žuvys. Per dvi dienas visos lydekos buvo užkibusios ant sukrių trišakių. Todėl trečią dieną per valandą užkibdavo tik viena lydeka, o dienos pabaigoje ir eksperimento galo sukrėmis nebepavyko sugundyti nė vienos lydekos.

Gyva žuvelė – geresnis masalas

Gyvomis žuvelėmis lydekos iš pradžių domėjosi mažiau: pirmą dieną jomis nesusiviliojo nė viena lydeka. Tik antrąją, eksperetų nuomone, tos lydekos, kurios jau paragavo sukrių, pradėjo medžioti gyvas žuveles. Per valandą užkibdavo vidutiniškai dvi žuvys, tačiau antrosios dienos pabaigoje lydekų domėjimasis gyvais masalais sumažėjo perpus. Bet trečiosios dienos rytą vėl pasiekė tą patį lygį. Eksperimentas buvo pratęstas dar savaitę. Per tą savaitę nė viena lydeka nesusidomėjo sukre, o susigundymas gyvu mailiumi pamažu augo, kol pasiekė stabilų lygį – 2 kibimai per valandą.

Gabios mokinės

Tyrinėtojai padarė išvadą, kad lydekos gana greitai pasimoko iš karčios patirties. Jos išmoko atpažinti dryžuotas sukres, tačiau laisvai plaukiojančių kuojų nuo jų gentainių, kurios užvertos ant kabliuko, atskirti nesugeba. Todėl akivaizdu, kad vandens telkiniuose, kur žvejojama kuo įvairesniais  masalais, lydekų kibimo intensyvumas išlieka toks pat, nors plėšrūnės ir tampa atsargesnės, o kimba rečiau.

Šalitinis: 15min.lt

Meškeriojimo ABC. Kaip prisiviliojamos žuvys?

Meškeriojimo ABC. Kaip prisiviliojamos žuvys?

Praėjus dviem valandom po saulėtekio plūdė paniro vos du kartus. Abu sykius užkibo nedideli pūgžliukai. Karšių, apie kuriuos Virintų pakrantėse sekamos legendos, nė uodegos nematėme... Tad ir neapsakomai išgirtoje vietoje gali nesumeškerioti...


Kur mėgsta laikytis žuvys

Kur mėgsta laikytis žuvys

Upės turi savybę keisti vagą ir todėl srovėje atsiduria atgyvenusių savo amžių medžių kelmai, pakankamai dažnai tokiose vietose skersai vagą griūva nuo paplautų krantų dideli medžiai. Ties išvartomis susidaro ypatingos zonos beveik be tėkmės, o už...


Lydekos kimba ne tik priekrantėje

Lydekos kimba ne tik priekrantėje

Kokiose žūklaviečių zonose dabar sugaunama daugiausia lydekų? Informacija, gauta iš žvejų – nors ir prieštaringa, tačiau ji atspindi daugelį kasmet pasikartojančių dėsningumų, kurie priklauso nuo vandens telkinių tipo, jų dugno reljefo ir...


Keletas patarimų apie lydekų gaudymą sekliuose vandenyse

Keletas patarimų apie lydekų gaudymą sekliuose vandenyse

Sekliuose vandenyse visi mes instinktyviai ieškome gilesnių vietų. Tai, aišku yra sveikintinas dalykas, jei gelmės ieškome tokiame vandens telkinyje, kuriame daug įvairių gylių - kalneliai, daubos, skardžiai. Bet ką jūs darote, kai gylis ten, kur...


Blizgė su raudona uodegėle

Blizgė su raudona uodegėle

Blizgės buvo pirmieji spiningo masalai ir pirmieji masalai , kuriuos spiningininkai jau prieš šimtą metų pradėjo dekoruoti raudona spalva. Ši tradicija periodiškai prisimenama ir dažnai imama akcentuoti kaip vienas svarbiausių masalų elementų. Ar...


Pavasarį lydekos žavisi klasikinėmis blizgėmis

Pavasarį lydekos žavisi klasikinėmis blizgėmis

Pavasaris – klasikinių blizgių reabilitacijos metas, nes šiuo metu daugelyje ežerų lydekos beatodairiškai atakuoja klasikines blizges, o vasarą šiais masalais plėšriosios žuvys domisi vangiai. Vėliau tik rudenį lydekos vėl vaikysis vartikles...


Žvėriena lietuviams – per brangus malonumas

Žvėriena lietuviams – per brangus malonumas

Privatūs Lietuvos kanopinių žvėrių augintojai savo aptvaruose laiko tauriuosius, Dovydo, dėmėtuosius elnius, danielius, stirnas, muflonus, šernus, karčiuotuosius avinus, alpinius ir sibirinius ožius, stumbrus Nors lietuviams vis labiau rūpi sveika...


Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.

www.gradiali.com

www.gradiali.com

Viskas Jūsų sveikatai ir kokybiškam poilsui Palangoje ir Anykščiuose.
NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Užsisakykite KELIONIUKLUBAS.LT savaitraštį!