Balandžio 5d. Sekmadienis

Visiems žinomas karpis

Visiems žinomas karpis

Karpis yra visiems labai gerai žinoma žuvis, nes kiekviename prekybos centre galime nedidelius karpius išvysti plaukiojančius akvariumuose. Tačiau norint pagauti didelį ir ypač laukinį karpį, reikia įdėti daug pastangų ir kartais sugaišti netgi nemažai laiko, tačiau kova su stambiuoju „paršiuku“ ir jos metu patirtos emocijos visą tai su kaupu atperka. Tad šįkart laisvalaikio rubrikoje trumpai iš arčiau susipažinkime su karpiu.

Bendra informacija apie karpį

Karpis – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Pagal žvynų išsidėstymą karpiai yra skirstomi į veidrodinius (su nedaug stambių blizgančių žvynų, augančių keliomis eilėmis arba padrikai), žvynuotuosius (visas kūnas apaugęs žvynais) ir plikuosius (visai be žvynų, bei dvi jų rūšys pagal kūno formą : žemanugariai ir aukštanugariai). Laukiniai karpiai vadinami sazanais.

Priklausomai nuo klimatinių sąlygų karpio kūnas gali užaugti iki 1 – 1,5 metrų ilgio bei iki 20 – 45 kilogramų svorio. Vidutiniškai šios žuvys gyvena apie 30 metų. Karpio kūnas storas bei mėsingas, nugara tamsi, šonai pilki, gelsvi, žalsvi arba melsvi. Žiočių kampuose yra dvi poros nedidelių ūselių. Ryklės dantys stiprūs, malamu paviršiumi.

Karpiai – pačios didžiausios mūsų gėlųjų vandenų karpinės žuvys, davusios vardą visai žuvų šeimai. Jie yra kilę iš laukinių sazanų, aptinkamų ir mūsų vandenyse. Karpis yra lėtai tekančių ir stovinčių vandenų gyventojas. Mokslininkai teigia, kad anksčiau sazanai buvo paplitę visoje Eurazijoje, bet atšalus klimatui Sibire, susiformavo du porūšiai. Tipinis, arba europinis, porūšis gyvena pietiniuose mūsų kontinento vandenyse, Vidurio Azijoje bei Kaspijos ir Aralo jūros baseinuose. Iš šio porūšio susiformavo kultūrinės karpių veislės. Kitas, azijinis, porūšis labiau atsparus šalčiui, jis paplitęs nuo Amūro upės iki Birmos. Visi karpiai sparčiai auga.

Šios žuvys neršia vėlai, kai vanduo sušyla iki 18-19 laipsnių (gegužės – birželio mėnesiais), todėl, vėluojant pavasariui, jaunikliai pirmais metais nedaug teužauga. Patelės pradeda neršti sulaukusios 3-4 metų. Atvėsus orams, nerštas gali užsitęsti net iki rugpjūčio. Jaunikliai minta zooplanktonu, paaugę – bentosu.

Karpiai iš pradžių gyvena didesniais ar mažesniais būriais, tačiau, įgavę solidaus svorio, renkasi labiau atsiskyrėlišką gyvenimo būdą. Karpis yra tipinga dugninė žuvis, minta labai įvairiu maistu, tačiau daugiausia gyvūninės kilmės maistu: uodų trūklių lervomis, moliuskais ir pan. Susirasti maisto ant dugno karpiams padeda dvi poros ūselių, du iš jų yra lūpų pakraščiuose. Maisto dažniausiai ieško auštant ir temstant.

Lietuvos vandenyse įveistas apie XVII a. Išvesta kelios dešimtys veislių, kurios skiriasi kūno forma, žvynų danga, spalva. Veisiami tvenkiniuose, žuvininkystės ūkiuose. Labai dažna verslinė žuvis. Karpių augintojai juos veisia dirbtinose neršyklose. Reprodukcijai yra specialiai atrenkami didžiausieji karpių egzemplioriai, tuo siekiant gauti greitą palikuonių augimą.

Karpių žvejybos sąlygos Lietuvoje

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28.d. įsakymo Nr. D1-272 patvirtintų mėgėjiškos žūklės taisyklių redakcija, pagal mėgėjiškos žūklės režimo sąlygas, trylikto punkto (draudžiama gaudyti) 13.3. skyrių – draudžiama gaudyti mažesnius nei 30 cm. karpius (Cyprinus carpio).

Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo.

Vykdant žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose planus kasmet į tuos telkinius suleidžiama keliasdešimt tūkstančių karpių žuvų jauniklių. Kadangi anksčiau nebuvo nustatytas jų mažiausias leidžiamas gaudyti dydis, dauguma suleistų žuvų būdavo išgaudomos iš karto po jų įveisimo.

Didesnių karpių žvejybos apribojimų arba draudimų tiek jų neršto metu, tiek kiekio atžvilgiu, Lietuvos Respublikos valstybiniuose vandenyse nėra taikoma. Kadangi karpiai itin plačiai yra veisiami privačiuose vandens telkiniuose, tai jų žvejybos sąlygos šiuose vandens telkiniuose priklauso nuo savininkų nustatytų taisyklių.

Karpių žvejybos ypatumai

Karpių žūklė yra itin populiari Europoje bei visame pasaulyje ir ji nuolat populiarėja ir Lietuvoje, pasaulyje vyksta daug karpių gaudymo varžybų. Šių „paršiukų“ žūklė – tai atskiras ir ypatingas mokslas, kuriam skiriamas ypatingas dėmesys. Karpių žvejybai yra sukurtos specialios meškerės, ritės, valai, kabliukai, masalai, pašarai, jaukai ir įvairios kitos smulkmenos, kurios yra labai svarbios siekiant galutinio rezultato – pagauti ir ištraukti stambų karpį.

Karpis pradedamas žvejoti pavasarį, kai slūgsta vanduo. Ypač gerai kimba prieš nerštą. Intensyviausiai kimba po neršto ir vasarą, ir tai trunka iki rudens šalnų. Žymiai blogiau kimba nuo rugsėjo vidurio ir visiškai nustoja kibti spalio mėnesį. Geriausiai kimba anksti rytą ir vakare. Tinkamiausias laikas žvejoti – kai yra šilta, apsiniaukę ir pučia silpnas vėjas. Karpį galima žvejoti ir šiltomis šviesiomis naktimis. Jo kibimui turi įtakos oro atmainos: dideliems karščiams ilgai trunkant arba staiga orui atšalus, jis kimba žymiai blogiau.

Karpis mėgsta ramias vietas su silpna srove, gilias duobes, vietas prie stačių krantų, prie kerplėšų, akmenų, vandeninių augalų. Pasirinktas vietas karpis apleidžia tik ieškodamas maisto. Karpiai labai mėgsta nedidelių salelių pakraščius, kur randa pakankamai maisto bei pasislepia. Jų mėgstamos ir negilios žolėtos vietos palyginti netoli kranto – ten dažniausiai laikosi nakties metu ir anksti iš ryto. Dideliuose vandens telkiniuose mėgstamos karpių vietos yra įlankėlės su nedideliu dugno nuožulnumu. Tekančiuose vandenyse karpiai ieško ramesnių vietų. Šios žuvys gana dažnai iššoka iš vandens ir krinta atgal su dideliu triukšmu. Iš to galima spręsti, kad vandenyje esama karpių. Be to, apie karpio buvimą galima spręsti ir iš smulkių gausiai kylančių vandenyje oro burbulų, kai jis rausiasi dugne.

Kai kurie karpininkai, t.y. žvejai, kurie žvejoja karpius, juos skirsto į 4 svorio kategorijas. Tokios išvados buvo padarytos po daugybės eksperimentų ir karpių maitinimosi įpročių stebėjimo.

1. Iki 3 kg svorio karpiukai. Tai labai jauni karpiai ir nepakankamai atsargūs, ryja viską, kas papuola.
2. 3-8 kg svorio karpiai. Tai karpiai, kurie jau pakankamai subrendę ir net, galima sakyti, gudrūs. Gyvena dideliais būriais nuo 5 iki 20 vienetų viename būryje.
3. 8-12 kg svorio karpiai. Šiuos karpius jau galima pavadinti didžiaisiais karpiais, gyvena mažesniais būreliais, po 5-6 būryje.
4. Daugiau nei 12 kg svorio karpiai. Tai vieniši didieji karpiai. Maitinasi plaukiodami arba po vieną, arba labai mažais būreliais po 1-3.

Didžiųjų karpių žūklė yra labai specifinė, nes norint pagauti didelį karpį, visuomet reikia įdėti nemažai pastangų ir kartais tam paskirti nemažai laiko bei investuoti nemažai lėšų.

Viskas prasideda nuo žvejybos telkinio pasirinkimo ir stebėjimo bei bandymo nuspėti, kur maitinasi ir lankosi pasirinktame telkinyje gyvenantys karpiai. Žinoma, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra privačių vandens telkinių, kur auginami karpiai, tad ten surasti karpių laikymosi vietas arba gauti patarimų kur jų rasti, yra paprasčiau.

Kuomet pasirinkome vieta, galima pradėti žvejoti iš karto, arba panaudoti 3 – 5 dienų pastovaus šėrimo ir jaukinimo taktiką, ir tik po to pradėti žvejoti. Karpių žvejybai yra naudojami specialūs parduotuvėse parduodami įvairūs jaukai ir pašarai. Iš stambių pašarų labai gerai tinka šutinti kukurūzai, paprastas kombinuotas pašaras, specialūs granuliuoti pašarai bei įvairių kvapų bei spalvų baltyminiai kukuliai, kuriuos galima pasigaminti pačiam arba juos įsigyti parduotuvėse.

Priklausomai nuo atstumo iki pasirinktos žvejybos vietos, norint jauką arba pašarą iki jos kuo tiksliau nugabenti arba numesti, galima pasirinkti įvairias specialiai tam tikslui sukurtas įvairias priemones, t.y. specialūs iš toli valdomi laiveliai, iš vienos pusės pusiau nupjautas ir išlenktas vamzdis kobra, timpos, šėryklėlė raketa.

Karpiai dažniausiai žvejojami dugnine meškere, tam naudojami 3 – 4 specialūs karpiniai kotai bei tvirtos ir turinčios patikimus stabdžius karpinės ritės. 3 – 4 meškerės padidina kibimo tikimybę, be to žvejas gali išbandyti įvairius masalus ir jų kvapus bei atspalvius, nes didieji karpiai dažnai būna labai įnoringi ir ne visuomet lengva atspėti, ant ko jie kibs. Kotai dedami ant garso signalizatorių, kurie būna prisukami prie specialių stovų, talpinančių 3 – 4 meškeres. Tad naudojant garso signalizatorius, jums nereikia visuomet būti prie pat meškerių ir atidžiai stebėti jas ir laukti kibimo, žinoma, prieš užmetant meškerę būtina tinkamai sureguliuoti ritės stabdį, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

Karpių žūklei naudojami stori tamsesnių atspalvių valai, specialūs svareliai, kabliai ir kitos labai svarbios smulkmenos, kurios leidžia jums patogiai ir profesionaliai žvejoti. Baltyminiai kukuliai ir „plaukas” masalui pritvirtinti atskirai nuo šalia esančio kabliuko, padarė tikrą perversmą gaudant karpius ir kitas stambias žuvis. Taigi, karpiai dažniausiai gaudomi ant plauko maunant baltyminius kukulius arba kukurūzus.

Kadangi didžiųjų karpių žvejyba trunka vieną arba dvi paras, o kartais netgi ilgiau, žinoma, būtina pasirūpinti ir įvairiomis kitomis pagalbinėmis priemonėmis, tinkamos, patogios kėdės, palapinė pasislėpti nuo saulės, lietaus, ar uodų, tikrai nepakenktų. Pradėdami žūklę tai pat nepamirškite paruošti graibšto, bei priemonių žuvies svėrimui ir tų priemonių, kuriuos leistų nesužeisti žuvies ją ištraukus į krantą, nes tikri žvejai ir karpininkai be jokios abejonės įsiamžinę su stambiu karpiu, jį paleidžia atgal.

Tad jei nesate aktyvios žūklės šalininkas, esate kantrus, mėgstate leisti laisvalaikį gamtoje, turite gerų pažįstamų ir draugų, su kuriais galėtumėte vykti į didžiųjų karpių žvejybą (vis gi patogiau ir tikslingiau bei įdomiau didelius karpius žvejoti dviese nei vienam) bei esate pasiryžę tam skirti laiko ir lėšų ir galiausiai mėgstate iššūkius, didžiųjų karpių žvejyba yra skirta kaip tik jums.

Parengta pagal Lietuvos ir užsienio tinklapius bei traders.lt informaciją.

Žvejyba plūdine meškere

Žvejyba plūdine meškere

Pasistengsiu jums įrodyti, kad toks požiūris į plūdinę meškerę yra labai klaidingas. Kad žūklė būtų sėkminga ir teiktų žvejui malo­numą, būtina laikytis daugybės jai keliamų reikalavimų. Gerais įran­kiais dar reikia tiksliai išmokti...


Geriausias lynų metas

Geriausias lynų metas

Pavasaris – toks metas, kai visos žuvys gerai kimba. Tačiau kai kurių žuvų gaudyti negalima, nes jas saugo draudimai. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, šamai, nenori kibti, nes joms pernelyg šalta.


Lydekos sugeba įsiminti masalus

Lydekos sugeba įsiminti masalus

Ne pirmą dešimtmetį vyksta tai atlėgstantis, tai vėl po naujų mokslo atradimų įsiliepsnojantis disputas, ar žuvys sugeba įsiminti masalus. Olandų mokslininkas, Nobelio premijos lauretas Nikas Tinbergenas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje...


Pavasarį lydekos žavisi klasikinėmis blizgėmis

Pavasarį lydekos žavisi klasikinėmis blizgėmis

Pavasaris – klasikinių blizgių reabilitacijos metas, nes šiuo metu daugelyje ežerų lydekos beatodairiškai atakuoja klasikines blizges, o vasarą šiais masalais plėšriosios žuvys domisi vangiai. Vėliau tik rudenį lydekos vėl vaikysis vartikles...


Apie žvejyba pradedantiesiems

Apie žvejyba pradedantiesiems

Norint pagauti žuvį, reikia žinoti, kur jos renkasi, ką jos mėgsta, ir kuriuo laiku jų daugiausiai. Zvejyba nėra sudėtingas užsiėmimas, tačiau reikia žinoti keletą faktų. Vienas iš jų tai laikas. Laikas, kuriuo žuvų galima rasti gausiai, o kai...


Žvėriena lietuviams – per brangus malonumas

Žvėriena lietuviams – per brangus malonumas

Privatūs Lietuvos kanopinių žvėrių augintojai savo aptvaruose laiko tauriuosius, Dovydo, dėmėtuosius elnius, danielius, stirnas, muflonus, šernus, karčiuotuosius avinus, alpinius ir sibirinius ožius, stumbrus Nors lietuviams vis labiau rūpi sveika...


Sukrė, rėžianti srovę

Sukrė, rėžianti srovę

Visuotinai pripažįstama, kad spiningu įdomiausia žvejoti upėse, tačiau tokiai žūklei reikia specialaus masalo, kurį galima stiprioje srovėje nugramzdinti į reikiamą gelmę. Štai guminukai komponuojami su sunkiais galvakabliais (30–50 g), o...


Kaip turiningai išnaudoti atostogas

Kaip turiningai išnaudoti atostogas

Liepos mėnesį visa Lietuva suvažiuoja į Palangą. Mėgaujasi saule, paplūdimio likučiais, neatsidžiaugia pabrangusiu alumi, nerealiai padidėjusiomis cepelinų kainomis, mini bei bikinių grožiu ir t. t.

NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Užsisakykite KELIONIUKLUBAS.LT savaitraštį!