Balandžio 3d. Penktadienis

Susipažinkime: sniego tipai

Peržiūrų skaičius: 7092
Susipažinkime: sniego tipai

Nors šiais metais žiema gerokai vėluoja ir slidinėjimo kurortai dar apytuščiai, tikrai ne už kalnų tas laikas, kai iškritęs sniegas džiugins slidinėjimo mėgėjus. O prieš prasidedant aktyviajam sezonui norime jus supažindinti su sniego tipais. Kiekvienas, nors kartą slidinėjęs slidėmis ar snieglente, žino, jog sniegas būna įvairus ir neretai nuo jo priklauso slidinėjimo kokybė.

Jei pažiūrėsite į sniegą iš arčiau, galite pamatyti, jog jis sudarytas iš mikroskopinių ledo kristalų. Iš tiesų šie kristalai yra šešiakampės prizmės. Tokia forma susidaro dėl molekulinės vandens struktūros:

Sniego kristalai – stambūs sniego kristalai, dažnai taisyklingos šešiakampės formos. Jie atsiranda vandens garams ore spaudžiantis aplink mažas dulkeles. Paprastai jų dydis siekia nuo mikroskopinio iki keliolikos milimetrų.

Snaigės – tarpusavy susijungę sniego kristalai.

Smukūs sniego grūdeliai, vadinamosios „sniego kruopos“ – sušalę mažyčiai vandens lašeliai. Jie paprastai iškreta radikaliai keičiantis paros temperatūrai.

Kruša – sušalusio ledo gabalai (ledokšniai). Susidaro kuomet šiltos stiprios oro srovės vertikaliai pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius, kur vanduo sušąla į ledo kristalus.

Priklausomai nuo aukščio, temperatūros, kalnuose galima rasti įvairiausių tipų sniego. Reikia nepamiršti, jei norite vadintis tikru slidinėjimo asu, jums reikia išmokti čiuožti visokiu sniego paviršiumi. Taip pat žinokite, jog skirtinga trasos danga, reikia skirtingai ir slidinėti.

Purus sniegas- nesenai iškritęs, neliestas sniegas. Jis susidaro esant žemai temperatūrai, sningant biriems sniego kristalams arba vėjui juos pustant. Tokį sniego paviršių dievina freeride mėgėjai. Čiuožiant puriu sniego paviršiumi, kritimai būna tikrai neskaudūs ir nepavojingi (išskyrus freeride nuo uolų arba iškilus lavinų grėsmei). Toks sniego paviršius amortizuoja smūgius ir traumų praktiškai nepasitaiko. Tačiau yra keli faktai, kurie freeride slidinėtojams kelia šiokių tokių nepatogumų.

Čiuožiant puriu sniegu, reikia išlaikyti nemažą greitį. Nukritę jūs rizikuojate ilgam užstrigti pusnyje, iš kurios vėl startuoti ne visuomet būna paprasta. Snieglentininkams reikia atminti, jog slidinėdami freeride visada turite sekti, jog lentos priekis pernelyg nepanertų į sniegą. Priešingu atveju kritimas garantuotas. Stenkitės pernelyg nespausti priekinės kojos, o svorio centrą koncentruokite ant užpakalinės kojos. Taip pat reiktų saugotis pavojų, kurie slypi po sniegu. Tai akmenys, kelmai, nedideli tarpekliai. Būdami ypatingai atidūs ir pažinodami vietoves, šių sunkumų galite išvengti.

Išvažinėtas sniego paviršius- paprastai tokia danga būna blogai prižiūrimose trasose, kuriose slidinėja daug žmonių. Slidinėtojai sustumdo sniegą į kalveles, kurios tampa tikromis kliūtimis. Puraus sniego plotai kaitaliojasi su suvažinėtu, kietu trasos paviršiumi. Dėl to slidinėjimas tokiomis trasomis žymiai sunkesnis ir agresyvesnis, tačiau ne mažiau įdomus.

Snieglentininkams patartina visą laiką laikytis sulenktus kelius, kad geriau amortizuotumėte ir įveiktumėte sniego paviršiaus nelygumus. Slidinėjimas tokiomis trasomis reikalauja didesnio dėmesio ir pastangų. Pradedantiesiems snieglentininkams tai tikras vargas, tačiau įgavę tokio čiuožimo patirties, jūs greičiau išmoksite kontroliuoti savo kūną ir snieglentę.

Sniegplutė – kieta ledinė plutelė sniego dangos paviršiuje. Ji susidaro, kai viršutinis sniego sluoksnis tirpsta arba drėgsta nuo lietaus ir paskui užšąla. Po sniegplute slypi puraus sniego sluoksnis. Slidinėjimas tokiu paviršiumi ypatingai sunkus ir reikalauja nemažai agresyvumo bei jėgų. Čiuožiant sniegplute ypatingai sunku „užkantuoti“ snieglentę. Kritimo atveju, atviras kūno vietas galima lengvai susižeisti į aštrią sniego plutelę.

Tirpstantis sniegas- tokiame paviršiuje labai daug vandens. Sniego kristalai išsipučia ir virsta ledo grūdais. Šlapias sniegas yra žymiai sunkesnis ir nemalonesnis slidinėtojams. Jis limpa prie slidžių ir snieglenčių, apsunkina judesius. Nukritus, galima peršlapti drabužius. Paprastai čiuožiant tokiu paviršiumi rekomenduojama slidinėjimo inventorių specialiai paruošti: sutepti tepalais, kurie gerina slydimą.

Ledas- kietas, ypatingai slidus paviršius, kurio nemėgsta nei slidininkai, nei snieglentininkai. Toks paviršius pasitaiko gana retai. Paprastai tai būna ištirpęs ir vėl užšalęs sniegas. Neaukštuose kalnuose, klimato juostose, kur žiema tęsiasi vos keletą mėnesių, kalnų šlaitus specialiai padengia ledu, kad pratęsti slidinėjimo sezoną. Taip suformuojamas tvirtas, kietas sniego paviršius, kuris dažnai įvardijamas kaip ledas.

Snieglentininkams čiuožiant tokiu paviršiumi ypatingai sudėtinga „užkantuoti“ lentą. Slidinėjant tokiais šlaitais įsitikinkite, ar jūsų snieglentės kantai tinkamai užgaląsti. Judesiai neturėtų būti staigūs, tačiau gerai apskaičiuoti. Stabdant ar sukantis nereikia stipriai „užkantuoti“ lentos, antraip lengvai galima nugriūti. Ypatingai pavojingas staigus išvažiavimas nuo puresnio sniego paviršiaus ant ledo. Nepatyrusiems slidininkams tai gali grėsti ne tik skaudžiais kritimais, bet ir rimtesnėmis traumomis. Tačiau jei esate užkietėję ekstremalai ir jūsų tikslas yra greičio rekordas, tokia ledo danga puikiai tiks.

Autorius: www.xteam.lt

Kur apsistoti Palmoje? Geriausių viešbučių topas

Kur apsistoti Palmoje? Geriausių viešbučių topas

Maljorkos ir visų Balearų salų sostinė Palma jums gali pasiūlyti gausybę patogių viešbučių – nesvarbu, ar apsistosite pažintinei kelionei, poilsinei kelionei ar viešnagei verslo reikalais – tikrai rasite jums tinkamą variantą. Mes jums...


Tanzanija: visai kaip kine

Tanzanija: visai kaip kine

Trys vienos Afrikos valstybės veidai: laukinės gamtos, rojaus žemėje ir neparadinis. Kai „Egyptair“ lakūnas, padaręs geroką lankstą nuo skrydžio tiesės, pasiūlo žvilgtelėti į didžiausią Afrikos kalną Kilimandžarą, vaizdas užgniaužia...


Lėtieji miestai – užuovėja nuo šiuolaikinio pasaulio greičio kulto

Lėtieji miestai – užuovėja nuo šiuolaikinio pasaulio greičio kulto

Dažnas šiuolaikinis miestietis skundžiasi ne tik dėl nuolatinio skubėjimo, įtampos ir streso kylančiu lėtiniu nuovargiu ar dėl nekokybiško maisto, nejudrumo ir nuolatinio smaksojimo prie kompiuterio susilpnėjusia sveikata, bet ir susvetimėjusiu...


Kad kelionė į kalnus paliktų gerus įspūdžius

Kad kelionė į kalnus paliktų gerus įspūdžius

Sėkminga kelionė – tai sveika kelionė, kai iš atostogų sugrįžtama ne tik fiziškai pailsėjus, bet ir išvengus traumų bei ligų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad šis posakis ypač tinka dabar, kai daugelis krauna...


Kad iškylos į gamtą negadintų nuotaikos

Kad iškylos į gamtą negadintų nuotaikos

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad vasarą padažnėja išvykų į gamtą, todėl galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų pagausėjimo. Vasaros laikotarpiu dažniausiai užsikrečiama bakterinėmis žarnyno infekcijomis, tokiomis...


Rilos vienuolynas – vieta, kur skaidrėja siela

Rilos vienuolynas – vieta, kur skaidrėja siela

Yra Žemėje tokių vietų, kuriose lankantis nuščiūva širdis, paveikta supratimo, kad kaip tik čia, šioje vietoje, kažkada gyveno, žmogus, vėliau paskelbtas šventuoju. Kai jis čia vaikščiojo, žvelgė į kalnų viršukalnes, meldėsi, abejojo ir jautė...


Būtiniausi dalykai, kuriuos turite pasiimti į kelionę

Būtiniausi dalykai, kuriuos turite pasiimti į kelionę

Turbūt dažnam keliautojui lagamino krovimas yra vienas labiausiai atidėliojamų darbų. Kad tai netaptų nemaloniausia kelionės dalimi ir nesugadintų atostogų nuotaikos, pateiksime keletą patarimų, kurie padės lagamine net sutaupyti vietos.


Svarbiausios kosmetikos priemonės, kurias būtina pasiimti keliaujant

Svarbiausios kosmetikos priemonės, kurias būtina pasiimti keliaujant

Kelionės – vienas geriausių ir įdomiausių dalykų gyvenime. Pažintinės, poilsinės, egzotinės, planuojamos savarankiškai ar bendradarbiaujant su kelionių agentūra – pasirinkimo laisvė tokia didelė, jog nemaža dalis žmonių per metus...

NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Užsisakykite KELIONIUKLUBAS.LT savaitraštį!