Vakarų šalyse šiandien daug mažiau statoma dangoraižių. O Rytuose kyla vis nauji Babelio bokštai – tikėkimės, kad jie nepranašauja žmonijai likimo, aprašyto Biblijoje.
Kovo pradžioje Tokijuje šintoistų šventikai pašventino ką tik baigtą statyti aukščiausią pasaulyje televizijos bokštą – „Sky Tree“ (angl. pasaulio medis), kurio aukštis siekia net 634 metrus. Kainavęs apie 800 mln. JAV dolerių, bokštas pradės veikti gegužės viduryje ir bus naudojamas skaitmeniniam televizijos signalui perduoti bei mobiliajam telefono ryšiui aptarnauti, o papėdėje veiks prekybos ir pramogų kompleksas.
„Tokyo Sky Tree“ tapo antru aukščiausiu statiniu po 2010 m. Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, baigto statyti dangoraižio „Burj Khalifa“, kurio aukštis siekia 828 metrus. Tiesa, tai aukštis matuojant iki pačios viršūnės, į kurią gali pasikelti tik techniniai darbuotojai su specialia įranga, o paties pastato stogo aukštis ne toks įspūdingas – „tik“ 636 metrai, kuriuose sutelpa 163 aukštai. „Burj Khalifa“ yra daugiau nei dukart aukštesnis už Vilniaus televizijos bokštą, kurio apžvalgos aikštelė su restoranu virš žemės pakilusi tik 165 metrus.
Tačiau atrodo, kad „Burj Khalifa“ dangoraižiui aukščiausio titulu pavyks pasidžiaugti tik keletą metų, mat tiek Artimuosiuose, tiek Tolimuosiuose Rytuose įgyvendinami dar grandioziškesni statybų projektai. Pažvelkime, kaip atrodo šių dienų dangoraižiai, tikrąja to žodžio prasme sklaidantys dangumi plaukiančius debesis.
Naftos pinigai stiebiasi į dangų
Persijos įlankos valstybės, klestinčios dėl kasdien brangstančios naftos ir dujų, šiandien yra tapusios tikru rojumi dangoraižių bei kitų ambicingų pastatų architektams ir statytojams. Dangun besistiebiantys pastatai rodo šalių prestižą ir finansinį patikimumą, kartu tapdami traukos objektais turistams, mat dauguma Persijos įlankos valstybių diversifikuoja savo pajamas, kad šios nepriklausytų tik nuo prekybos nafta.
Tačiau didžiausias dangoraižių bumas įvyko Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE): be jau minėto „Burj Khalifa“ bokšto, Dubajuje bei Abudabyje per pastarąjį dešimtmetį išdygo daugiau nei 40 pastatų, kurių aukštis didesnis nei 250 metrų. Dubajuje dabar kaip tik statomas „Burj Khalifa“ konkurentas, 516 metrų aukščio „Pentominium“ dangoraižis, kuris visas bus skirtas gyvenamiesiems apartamentams. Kiekvienas toks „butas“ užims po vieną pastato aukštą – 600 kvadratinių metrų plotą ir kainuos apie 8 mln. dolerių.
Kitos įlankos valstybės negali pasigirti tokiais užmojais kaip JAE: Kuveitas, Bahreinas, Kataras bei Saudo Arabija turi tik po keletą dangoraižių, viršijančių 200 metrų aukštį.
Vis dėlto Saudo Arabija rengiasi nustebinti pasaulį: šiais metais šventajame musulmonų mieste Mekoje baigiamas statyti vienas ambicingiausių pastatų – Karališkasis Mekos viešbutis. Pagrindinis šio pastato bokštas viršija 600 metrų, o jame esantis didžiausias pasaulyje bokšto laikrodis matomas net 25 km spinduliu. Ten pat bus įtaisyti specialūs žalios ir baltos spalvos šviestuvai, į keturias pasaulio puses siunčiantys šviesos signalus, parodančius, kada atėjo maldos laikas.
Viešbutis bei pirmuose aukštuose išsidėstęs prekybos centras padės Saudo Arabijai priimti daugybę į šalį atvykstančių piligrimų, lankančių šventuosius Mekos ir Medinos miestus per didžiąsias musulmonų šventes. Tą patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovės „Business Monitor International“ prognozės, pagal kurias 2014 m. Saudo Arabijoje turėtų apsilankyti beveik 16 mln. turistų.
„Turizmas yra vienas alternatyvių Saudo Arabijos pajamų šaltinių: 2020 m. į šalį planuojama pritraukti iki 88 mln. turistų“, – aiškina Markas Walshas, turizmo srityje dirbančios bendrovės „Reed Travel Exhibition“ atstovas.
Negana to, Saudo Arabijos šeichai rankovėje laiko dar vieną kozirį – šiais metais Džidos mieste ant Raudonosios jūros kranto pradėtą statyti Karalystės bokštą (angl. „Kingdom Tower“), dar vadinamą „Burjul Mamlakah“. Pagal pradinį sumanymą šis bokštas turėjo siekti vienos mylios aukštį (1,6 kilometro), tačiau vėliau ambicijos buvo sumažintos iki kilometro. Šį pastatą planuojama baigti statyti apie 2017 m., o kainuoti jis turėtų apie 1,23 mlrd. dolerių. Bokštas turėtų tapti Karalystės miesto centru, kuris užims apie 520 ha plotą aplink bokštą ir kainuos apie 20 mlrd. dolerių.
Vis dėlto šias aukščio matavimosi lenktynes gali laimėti jauniausias jų dalyvis – intensyviai „Eurovizijos“ konkursui besiruošiantis ir visaip besipuošiantis Azerbaidžanas. Vasario pabaigoje „Avesta Group“ kompanijų grupės vadovas Haji Ibrahimas Nehramli pranešė, kad šalia Baku miesto planuojamas statyti Azerbaidžano bokštas, kurio aukštis sieks 1050 metrų ir viršys Saudo Arabijos rekordą. Šis 2 mlrd. dolerių kainuosiantis bokštas taps dirbtinio salyno Kaspijos jūroje centru – bendra viso projekto vertė sudaro apie 100 mlrd. dolerių.
Dangoraižiai žada krizę?
Nuo Artimųjų Rytų bando neatsilikti ir Tolimieji. Štai Kinijoje per pastaruosius dešimt metų išdygo apie trylika dangoraižių, aukštesnių nei 300 metrų, o dar apie dvidešimt bus pastatyta per artimiausią penkmetį. Tarkim, šiandien įspūdingiausias ir aukščiausias Kinijoje yra Šanchajaus pasaulio finansų centro pastatas, kurio aukštis siekia 492 m. Tačiau jau po kelerių metų Šanchajuje duris turėtų atverti daug aukštesnis, 632 metrų aukščio dangoraižis, o Šenzene statomas net 660 metrų aukščio Pingano tarptautinis verslo centras. Panašaus „ūgio“ pastatai netrukus papuoš ir Uhano, Tiandzino, Daliano bei Guangdžou miestus.
Nuo savo kaimynės neatsilikti bando ir kita regiono lyderės vardą išlaikyti norinti valstybė – Indija. Šiandien joje pastatyti tik du 249 metrų aukščio pastatai, tačiau darbai vyksta net keturiolikoje dangoraižių statybos aikštelių, beje, visi jie papuoš Mumbajaus miestą. Pats drąsiausias yra Indijos bokšto projektas: šis pastatas, primenantis dangun smingančią adatą, turėtų siekti 700 metrų aukštį.
Ir nors atrodytų, kad tokių ambicingų statybų bumas ženklina augančią minėtų valstybių ekonomiką, kai kurie finansų ekspertai netrykšta entuziazmu. Štai šių metų sausio mėnesį tarptautinis investicijų bankas „Barclays Capital“ išleido ataskaitą, kurioje daromos įžvalgos, kad dangoraižių statybos burbulas siejamas su galima finansų krize. Mat dauguma šių pastatų statoma ne tam, kad geriau paskirstytų miesto gyventojų populiaciją, bet todėl, kad tokios statybos rodo ekonominę galią. Pasak ataskaitos rengėjų, šiose regiono lyderėse vykstančios aukščiausių pasaulyje pastatų statybos rodo netinkamą kapitalo panaudojimą ir gali žymėti per artimiausią penkmetį įvyksiančią finansinę korekciją.
„Mūsų parengtas „dangoraižių indeksas“ rodo ryšį tarp aukščiausių pasaulio pastatų statybos ir finansinių krizių. 1930-aisiais Niujorke pastatytas „Empire State“ dangoraižis, 1973-iaisiais Čikagoje pastatytas „Willis Tower“, 1997-aisiais Kvala Lumpūre statomi „Petronas“ dvyniai, 2010-aisiais Dubajuje baigtas „Burj Khalifa“, – lyginama „Barclays Capital“ ataskaitoje.
Statybos Europos rytuose
Ko gero, galima teigti, kad intensyvus dangoraižių statymas rodo tam tikrą valstybės brandos etapą. Kai besivystančios šalys Rytuose rungiasi, kuri pastatys aukštesnį dangoraižį, Europoje pastaraisiais metais iškilo tik keletas aukštesnių pastatų. Tarkim, Londono centre šiais metais duris atverti turėtų 310 metrų aukščio „Shard London Bridge“.
Tokiu santūrumu negali pasigirti rytinės Europos valstybės, pavyzdžiui, Turkija ar Rusija, kurioms tiktų „Barclays Capital“ įspėjimas. Turkija šiandien yra viena judriausių aukštuminių statybų aikštelių Europoje. Šiandien Stambulo miesto panorama sunkiai įsivaizduojama be statybinių kranų siluetų: Turkijos sostinėje vyksta daugiau nei 30 aukštesnių nei 150 metrų dangoraižių statyba. Tačiau mieste beveik trečdaliu sumažėjo nekilnojamojo turto sandorių, be to, visame mieste suskaičiuojama daugiau nei milijonas nelegalių statinių, kurie neatlaikytų net ir vidutinio žemės drebėjimo.
Tuo tarpu Rusijoje artimiausiais metais turėtų būti baigti net du pastatai, aukštesni nei 300 metrų, – „Mercury City“ viešbutis ir bures primenantis Federacijos bokštas, kurio aukštis sieks net 506 metrus. Beje, Londono „Shard“ turėtų atimti aukščiausio Europos pastato vardą iš vieno Maskvos verslo centro pastatų – Maskvos bokšto, siekiančio beveik 302 metrus.
