„Pasaulis yra knyga ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik vieną jos puslapį“, – teigė Šv.Augustinas. Tokios citatos kaip ši jau ilgus metus vertė žmoniją ieškoti istorijų ten, kur žmonės negyvena ir kur nėra buvę.
Tikriausiai daugelis iš mūsų esame praleidę valandas prie interneto, ieškodami idealaus skrydžio į idealią vietą, kuri mus pralinksmintų ar pakeistų mūsų gyvenimą. Bet ar tikrai kelionės suteikia tokį džiaugsmą, kokio tikimasi? Ar tikrai daug keliaujantys žmonės laimingesni už tuos, kurie pasilieka namuose?
Pagal mokslinį tyrimą, kurį atliko Tarptautinė gyvenimo kokybės studijų draugija, atsakymas į šiuos klausymus būtų tik „Taip“, rašo internetinis portalas howstuffworks.com. Tyrimo rezultatuose skelbiama, kad atpalaiduojančios atostogos ne tik padeda prasiblaškyti, bet ir priverčia keliautojus jaustis laimingesniais dar net kelionei neįvykus.
Išmatuoti, kaip kelionės daro įtaką laimei, mokslininkai palygino dvi grupes žmonių: vienus keliaujančius ir kitus liekančius per atostogas namuose. Tyrimas parodė, kad du mėnesiai prieš atostogas keliautojų laimės lygis augo, o namuose liekančių buvo stabilus. Iš viso keliautojų laimės lygis buvo didesnis nei nekeliaujančių – ir prieš atostogas, ir po jų.
Kaip ir galima tikėtis, atostogautojų laimės aukštumos buvo pasiektos išvykus į kelionę. Tačiau ar po atostogų jie sugebėjo išlaikyti tą patį laimės jausmą? Tai priklausė nuo to, ar atostogos buvo „atpalaiduojančios“ ar „labai atpalaiduojančios“. Tie, kurie turėjo tik „atpalaiduojančias“ atostogas po kelionės iš karto grįžo į ankstesnę emocinę būseną. Labai gerai pailsėję atostogautojai į pradinę būseną grįžo maždaug po dviejų savaičių.
Tačiau šiame tyrime yra ir vienas „kabliukas“. Pasirodo, tyrime dalyvavo tik ekstravertai, o intravertai buvo palikti nuošaly.
Ar charakterio savybės daro įtakos tam, kaip kelionės veikia laimę?
Galima ginčytis, kad kelionių įtaka laimei priklauso ne nuo kelionės, bet nuo paties žmogaus. Apibendrinant, moksliniai tyrimai nustatė sąsają tarp ekstravertiškumo ir laimės. Todėl atrodytų natūralu, kad ekstravertai patirs daugiau laimės iš kelionių nei intravertai.
Tačiau ir kitos charakterio savybės gali nulemti, kiek bus džiaugiamasi kelionėmis. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad „optimizmas“ ir „viltis“ padidina iš kelionių patiriamą malonumą. Akivaizdu, kad žmogus, kuris laukia kelionės, jaus daugiau laimės nei tas, kuris bijo, kad kelionėje nutiks kas nors blogo.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Pasirodo, žmonės, kurie moka lengvai atkurti teigiamus jausmus iš savo prisiminimų, yra labiau nepatenkinti ir nusiviliantis savo kelionėmis, kol jose yra. Tikriausiai, galvojimas kelionėje apie senus laikus neleidžia galvoti, kad vykstanti kelionė yra ideali.Ar yra laimingos kelionės formulė?
Žinoma, nors žmogus ir sugeba džiaugtis kelionėmis, tai nereiškia, kad jis bus laimingas, jei kelionėje kažkas nepasiseks. Laiko zonų skirtumai, apsinuodijimas vietos maistu, stovėjimas ilgose eilėse atrakcionų parke – gali sumažinti kelionės džiaugsmą.
Vienas mokslinis tyrimas parodė, kad gyvenimo pasitenkinimo pojūtis iš kelionių priklauso nuo to, ar asmuo patyrė tam tikrus pojūčius – nuovargį, ligą, svorio priaugimą, nerimą dėl ligų. Taip pat šiame sąraše yra pinigų išleidimas ir grįžimas namo su tuščia pinigine.
Galima manyti, kad ilgesnė kelionė suteiks daugiau laimės, tačiau tyrimų duomenimis kelionės trukmė neturi įtakos laimės lygiui. Taip pat spontaniška, paskutinės minutės kelionė nesuteikia tiek daug džiaugsmo, kaip iš anksto planuota išvyka.
O kaip yra su kelionėmis, kuriose neplanuojama atsipalaiduoti? Žmonės keliauja į šalis, kuriose ramiai gulėti paplūdimiuose tikrai netenka. Misija skurdo apimtoje Afrikoje ar laukinis pasaulis su kurpine Sieroje Nevadoje… Ar tokios kelionės gali suteikti laimės?
Tokios kelionės priskiriamos transformacijos kelionių tipui. Tai gyvenimo kelią ir suvokimą galinčios pakeisti išvykos. Tokioje kelionėje žmogus susiduria su nežinoma teritorija ir netikėtais iššūkiais. Tokiose vietose keliautojas neretai suranda atsakymus į tuos klausimus, kurie nebuvo kilę namų aplinkoje. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad kelionės gali būti išrašytos kaip gydymo priemonės.
Kad ir kokia būtų jūsų kelionės priežastis, dažniausiai laimės lygis po kelionės greitai nukrenta į pradinę būseną. Ką gi daryti? Telieka planuoti kitą kelionę.
Moksliniai tyrimai taip pat patvirtino idėją, kad pinigai, išleisti kelionėms, suteikia daugiau laimės nei pinigai, kurie atiduodami įsigyjant daiktus.
