Kokiose žūklaviečių zonose dabar sugaunama daugiausia lydekų? Informacija, gauta iš žvejų – nors ir prieštaringa, tačiau ji atspindi daugelį kasmet pasikartojančių dėsningumų, kurie priklauso nuo vandens telkinių tipo, jų dugno reljefo ir meteorologinio fono, kuris šios vasaros pradžioje –labai permainingas.
Įdomioji statistika
Vokietijos, Olandijos bei kaimyninės Lenkijos meškeriotojų surinkta statistika rodo, kad vidutinio dydžio masalais – 6-9 cm dažniausiai sužvejojamos 0,5-1 kg lydekos, perpus rečiau – 1,5-2,5 kg lydekos ir visai retai (ne daugiau kaip 3-4 proc. atvejų) tokio dydžio masalais suviliojamos stambios, t.y. per keturis kilogramus sveriančios lydekos. Mūsų krašto stastistika nuo minėtos informacijos skiriasi labai nedaug ir jei yra poros procentų paklaida, tai tik todėl, kad pas mus lydekos vis dar gaudomos nuo ledo gyva žuvele, o spiningo masalais trumpesnį metų laikotarpį nei pietinėje Vokietijoje ar Olandijoje.
Vakarų Europos žvejų laimikiuose didžiąją dalį sudaro per du kilogramus sveriančios lydekos, tačiau ne mažiau kaip 40 proc. – stambūs egzemplioriai, t.y. per 4 kg sveriančios lydekos. Pas mus atvirkščiai – per 80 proc. laimikių – iki 0,8 kg sveriančios lydekos. Toks skirtumas yra ne tik todėl, kad mūsų žvejai dar neišmoko paleisti nenorminės, t.y. pagal žūklės taisykles nededamos į laimikio krepšį lydekos, bet ir todėl, kad žūklei dažnai naudoja pernelyg mažus masalus.
Vadinamuoju „universaliu“ meškerykočiu užmesti 12-15 cm guminuką, kartu su galvakabliu sveriantį 30-40 g, nėra paprasta, o tiksliau – meškerykotis taip išlinksta, kad atrodo, jog tuojau triokštels per pusę.
Kąsnio dydis ir lydekų apetitas
Didelis masalas – stambus laimikis. Ši taisyklė ne iš piršto laužta. Olandų žūklės ekspertas Bertas Rozemeijeris tikina, kad taikantis į stambų laimikį, reikia rinktis masyvų masalą. Tokios taktikos laikosi didžioji dalis vakariečių spiningininkų ir ji pasiteisina – jų laimikai solidesni.
Pas mus daugelis meškeriotojų, išvykę į žūklę, stengiasi žūt būt ką nors sugauti ir, sukdami sprandą silkės dydžio lydekaitei, teisinasi, kad reikalingas alibi prieš žmoną ar draugę. Todėl ir masalai dažniausiai parenkami tokie, kad juos galėtų stverti ne tik solidi lydeka, bet ir „šaudyklėlė“.
Tiesa, yra ir kita priežastis – lengvesnius, kompaktiškesnius masalus, lengviau valdyti ir užmesti. Dauguma žvejų naudoja gana riboto panaudojimo įrankius – tai vidutinės klasės ritės, kurios nepritaikytos atlaikyti dideles apkrovas ir meškerykočius, kuriais svaidomi 5-25 g, t.y. kompaktiniai masalai. Tokius meškerykočius žvejai renkasi todėl, kad nori turėti kuo universalesnį įrankį, o tuo pačiu iškart įstoja į mažų lydekų gaudytojų gretas.
Vadinamuoju „universaliu“ meškerykočiu užmesti 12-15 cm guminuką, kartu su galvakabliu sveriantį 30-40 g, nėra paprasta, o tiksliau – meškerykotis taip išlinksta, kad atrodo, jog tuojau triokštels per pusę.
Beje, žūklė penelyg liaunu meškerykočiu ne tik nekomfortiška, bet ir nekokybiška, nes reikiamo masalo juo neužmesi pakankamą atstumą, o plukdant masalą toks meškerykotis patiria pernelyg dideles apkrovas. Žodžiu, norint žvejoti rimtai reikia pasirūpinti tinkamu masalu.
Antroji vasaros pusė – „jerk“ bait tipo masalų sezonas, o žūklei tradiciniais masalais geriausai tinka 9-14 cm vobleriai, 3-4 numerio „aglia“ tipo sukrės, 4-5 numerio „long“ tipo sukrės, o taip pat 5-7 cm ilgio „rattlin“ tipo masalai – ypatingi stipriai vibruojantys vobleriai be liežuvėlių. Visi šie masalai puikiai tinka žūklei tiek velke, tiek užmetant, tiek dreifuojant.
Na, o žūklavietes reikia rinktis toliau nuo krantų, prie sėklių, kurie yra gana nemažoje gelmėje – 4-7 m. Beje, patartina žvejoti tik tuose plotuose, kuriuose – ne mažesnė nei minėta gelmė. Lydekos dabar renkasi vietas, kur vanduo šaltesnis, o priekrantėje jų yra tik tose vietose, kur įteka šaltavandeniai upeliai ar šaltiniai.
Autorius: Linas Marukas
