Lapkričio 19d. Antradienis

Blizgė su raudona uodegėle

Peržiūrų skaičius: 112904
Blizgė su raudona uodegėle

Blizgės buvo pirmieji spiningo masalai ir pirmieji masalai , kuriuos spiningininkai jau prieš šimtą metų pradėjo dekoruoti raudona spalva. Ši tradicija periodiškai prisimenama ir dažnai imama akcentuoti kaip vienas svarbiausių masalų elementų. Ar raudona spalva daro masalus veiksmingesnius, o gal tai visai neaktualu šiandien, kai spiningo masalams gaminti pasitelktos šiuolaikinės technologijos?

Universali puošmena

Pavasarį labai populiarus masalas – blizgė. Ekspertai teigia, kad visas blizges galima dekoruoti raudonos spalvos akcentais. Tam tinka pats seniausias variantas – raudoni vilnoniai siūlai, iš kurių padaryta šluotele apgaubiamas masalo kabliukas. Dabar šiam tikslui naudojami ne tik vilnoniai, bet ir sintetiniai siūlai bei raudonos plunksnos.

Kad šis masalų dekoravimo būdas neprarado savo reikšmės, rodo ne vien spiningo masalų gamintojų asortimente prieš kelias dešimtis metų įsitvirtinusios ir gaminamos iki šiol raudonais siūlais papuoštos vartiklės. Pasak „Salmo“ ekspertų, raudonų siūlų šluotelės puikiai užmaskuoja trišakius. Argumentas – labai svarus. Tačiau yra ir kitų sumetimų, kodėl blizges-vartikles patartina puošti raudonais akcentais.

Egzistuoja labai sena versija, kad masalas tampa tikroviškesnis, nes jo gale viksinti raudona šluotelė primena kuojos, raudės, ešerio uodegėlę. Svarbu yra parinkti reikiamo ilgio ir tankumo sijonėlį. Jei sijonėlis bus per trumpas, trišakio geluonys kyšos išorėje. Todėl raudonų siūlų sijonėlis turi būti maždaug 2-5 mm ilgesnis už trišakį.

Sijonėlis iš raudonų plunksnų gali būti žymiai ilgesnis. Ilgais plunksnų sijonėliais paprastai puošiami plačių blizgių trišakiai, o siaurų blizgių – trumpesniais. Raudonais sijonėliais galima puošti visų tipų blizgių trišakius.

Papildoma detalė

Kitas būdas dekoruoti vartikles – raudonos uodegėlės iš plastiko. Jos iškerpamos iš 0,4-0,7 mm storio plastiko lakšto ir gali būti trikampės arba ovalo formos. Uodegėlėse įkaitinta adata praduriamos skylutės, kurios reikalingos, kad uodegėlę galima būtų užverti ant galinėje blizgės dalyje įverto žiedelio kabliukui tvirtinti.

Šis klasikiniu tapęs masalo dekoravimo būdas tinka ne visoms blizgėms, o tik toms, kurių žaismo toks priedas nekeičia, t.y. vartiklėms, vingrėms ir narūnėms. Nei sraigtinės, nei pjautinės, kuri pagal tarptautinę terminiją vadinama „Castmaster“ masalu, blizgių raudonomis uodegėlėmis apkrauti neverta, nes papildoma detalė keičia masalų žaismą.

Geriau ar blogiau

Ar raudona spalva vartikles daro patrauklesnes? Dažniausiai raudona spalva papuoštais masalais sėkmingiau žvejoti galima, kai vanduo dar neįšilęs ir drumstas arba oras šaltas (dažniausiai vėlyvą rudenį). Raudonas ir ryškus akcentas tada vaidina savotiško švyturėlio vaidmenį.

Žinoma, tai nereiškia, kad kitais atvejais raudona spalva – nereikalinga puošmena. Labai dažnai vėlyvą pavasarį ir vasarą plėšrias žuvis (išskyrus salačius) erzinančai provokuoja raudonos ir kitų spalvų deriniai – raudonos ir juodos, raudonos ir žalios, raudonos, geltonos ir juodos. Viskas priklauso nuo vandens telkinio tipo, gaudomų žuvų rūšies. Dažniausiai masalai su raudonomis puošmenomis būna sėkmingi gaudyti ešerius ir lydekas bei šapalus.

Klasikinis ir visais atvejais veiksmingas – sidabrinės ir raudonos spalvos derinys. Taip pat veiksmingas pilkos ir raudonos spalvos derinys. Raudona spalva gali būti derinama su auksine, balta, žalia, geltona, mėlyna, tačiau ji bus beveik neveiksminga, jei derinsime su ruda, violetine, oranžine ar rausva.

Naujausia versija teigia, kad raudona spalva plėšrūnui signalizuoja ne tik apie akiratyje pasirodžiusios masalinės žuvėlės išvaizdą (raudoni pelekai), bet ir apie tai, jog potencialus grobis gali būti sužeistas. Raudona spalva – kraujo spalva. Šis dirgiklis – labai stiprus ir paprastai būna lemiamas. Todėl raudona spalva – svarbiausias blizgių dekoravimo elementas.


Autorius: Jonas Batalovas

Pavasarį lydekos žavisi klasikinėmis blizgėmis

Pavasarį lydekos žavisi klasikinėmis blizgėmis

Pavasaris – klasikinių blizgių reabilitacijos metas, nes šiuo metu daugelyje ežerų lydekos beatodairiškai atakuoja klasikines blizges, o vasarą šiais masalais plėšriosios žuvys domisi vangiai. Vėliau tik rudenį lydekos vėl vaikysis vartikles...


Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.


Kaip pakirsti žuvį ant kabliuko

Kaip pakirsti žuvį ant kabliuko

Meškeriotojams dažnai tenka galvoti, kaip verti ant kabliuko masalą. Tokios mintys nori nenori ateina į galvą, kai po kelių ar net keliolikos kibimų nepavyksta pakirsti kimbančių žuvų. Tradicinė ir visuotinai prigijusi nuomonė teigia, kad kabliuko...


Lydekos sugeba įsiminti masalus

Lydekos sugeba įsiminti masalus

Ne pirmą dešimtmetį vyksta tai atlėgstantis, tai vėl po naujų mokslo atradimų įsiliepsnojantis disputas, ar žuvys sugeba įsiminti masalus. Olandų mokslininkas, Nobelio premijos lauretas Nikas Tinbergenas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje...


Į visas keliones – su meškere

Į visas keliones – su meškere

Žvejybos keliones į Skandinavijos šalis pamėgo ne tik užkietėję žvejai, bet ir retai rankose meškerę laikantieji. Lietuviai mėgsta pažvejoti ir ilsėdamiesi Egipte ar Seišelių salose, tačiau tikriems žvejybos entuziastams to neužtenka. Jie ieško...


Žvėriena lietuviams – per brangus malonumas

Žvėriena lietuviams – per brangus malonumas

Privatūs Lietuvos kanopinių žvėrių augintojai savo aptvaruose laiko tauriuosius, Dovydo, dėmėtuosius elnius, danielius, stirnas, muflonus, šernus, karčiuotuosius avinus, alpinius ir sibirinius ožius, stumbrus Nors lietuviams vis labiau rūpi sveika...


Sukrė, lydekų gaudymo menas

Sukrė, lydekų gaudymo menas

Visuotinai pripažįstama, kad spiningu įdomiausia žvejoti upėse, tačiau tokiai žūklei reikia specialaus masalo, kurį galima stiprioje srovėje nugramzdinti į reikiamą gelmę. Štai guminukai komponuojami su sunkiais galvakabliais (30–50 g), o...


Ar žuvys jaučia skausmą?

Ar žuvys jaučia skausmą?

Mokslininkai mano, kad žuvys – nepakankamai ištirtos, todėl mūsų žinių bagažas apie šiuos gyvūnus gana ribotas. Šią spragą, Pensilvanijos universiteto biologijos ir žuvininkystės profesorės Victoria‘os Braitwhite nuomone, būtina kuo...

www.gradiali.com

www.gradiali.com

Viskas Jūsų sveikatai ir kokybiškam poilsui Palangoje ir Anykščiuose.
NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Užsisakykite KELIONIUKLUBAS.LT savaitraštį!