Mėnesių mėnesius laukiant, kada pagaliau ateis atostogos, į šias dienas sudedamos viltys ir svajonės patirti malonių įspūdžių, nuveikti ką nors neįprasta, ar tiesiog kokybiškai pailsėti.
Jei nėra galimybės pamatyti svečias šalis, pasiklausyti vandenyno ošimo, dar nereiškia, kad atostogos savame krašte, neiškėlus kojos iš namų, bus prastesnės nei kaimyno, kuris ilsisi Havajuose. Atostogos – tai psichologinė būsena, kurią galima sukurti visur ir įvairiausiomis priemonėmis. Psichologo psichoterapeuto Andriaus Kalugino klausėme, kaip efektyviai išnaudoti kiekvienam darbuotojui priklausančias kasmetes poilsio dienas ir grįžti į darbą pailsėjus, kupiniems jėgų ir ryžto dirbti.
– Kiek mažiausiai turi trukti atostogos, kad žmogus iš tiesų pailsėtų?
– Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad žmogui reikia atostogauti mažiausiai du kartus per metus, atostogos turi trukti 14–15 dienų. Psichologiškai ir fiziologiškai geriau, kai ilsimasi du kartus po dvi savaites nei vieną kartą ir apie mėnesį. Atostogos turėtų būti ne trumpesnės nei 14 dienų, nes iki pradedant ilsėtis dar būna pereinamasis laikotarpis. Žmogui reikia kelių dienų priprasti prie atostogų, kitaip tariant, atsipalaiduoti. Po to jau poilsiaujama. Žmogui reikia išsimiegoti, apsidairyti aplinkui, pakvėpuoti grynu oru. Tam reikia bent penkių dienų. Kelių dienų reikia pasiruošti po atostogų grįžti į darbą. Iš karto atostogauti mėnesį nepatartina tuo atveju, jei žmogus įpratęs labai daug dirbti, po kelių savaičių jis pradeda vargti nuo poilsio. Be to, ilgų atostogų reikia labai ilgai laukti – ištisus metus, tai kelia papildomą laukimo stresą.
– Ar būtinai reikia atostogauti vasarą, ar atostogos kokybiškos ir kitais metų laikais?
– Atostogos siejamos su saule, klimato sąlygomis. Saulė, grynas oras, jūros kvapas ir vanduo žmogui yra labai reikalingi. Žiemą žmogus pavargsta nuo tamsos, šalčio, todėl per žiemos atostogas stengiasi išvažiuoti į šiltus kraštus. Jei žmogus pasirenka ne pajūrį, o aktyvias keliones šalyje, kuri yra panašioje klimato zonoje kaip Lietuva, vasarą patiria ir kelionės įspūdžių, ir mėgaujasi saule. Vasarą taip pat puiku ilsėtis gamtoje.
– Ar būtina pakeisti aplinką, išvažiuoti, ar įmanoma kokybiškai pailsėti ir likus namuose?
– Pagal galimybes patartina pakeisti aplinką, bet nebūtinai reikia keliauti į egzotiškus kraštus. Pakeisti aplinką jau savaime yra terapija. Jei dėl kokių nors priežasčių išvykti nėra galimybės, yra daugybė būdų ilsėtis ir būnant namuose.
– Kaip patartumėte atostogauti niekur neišvykus?
– Atostogos – tai didesnis savaitgalio variantas, leidžiantis negalvoti apie nūdieną, apie darbo klausimus. Visų pirma galima gerai išsimiegoti. Galima savo mieste aplankyti įvairias vietas, kurioms nelieka laiko dirbant. Pavyzdžiui, nueiti į muziejus, parodas, koncertus, teatrą, kiną. Nėra blogai ir pabūti namuose arba daryti tai, kas patinka. Pavyzdžiui, paskaityti knygas, pažiūrėti filmus. Juk dirbant turbūt pas visus žmones susikaupia įvairiausių atidėtų darbų namuose, kuriems vis neužtenka laiko. Kai žmogus dirba savo malonumui, neskubėdamas, tai irgi galima priskirti poilsiui. Galima namuose kad ir nedidelį remontą padaryti. Galų gale yra draugų ir pažįstamų, giminių, kuriems vis nerandame laiko – atostogaujant gera proga su jais pasimatyti. Atostogos namuose ar išvykus suteikia malonumą, atsipalaidavimą, o formų, kaip tai pasiekti, gali būti įvairiausių.
– Ar išvykęs į šalį, kurioje visiškai kita kultūra, kitoks maistas, žmogus prie viso to prisitaiko, ar nuo naujų įspūdžių nepavargsta? Galbūt geriau ilsėtis pažįstamoje aplinkoje?
– Kaip ilsėtis – priklauso ir nuo žmogaus charakterio, vadinamųjų psichologinių tipų. Jei žmogus yra melancholikas, jis nori rinktis ramų poilsį – pavyzdžiui, pagulėti prie jūros su knyga. Cholerikui reikia daug lakstyti, daug pamatyti, aplankyti, sužinoti. Patarimas – atvykus į nepažįstamą šalį, nereikia stačia galva nerti į naują kultūrą, jos pramogas. Bent parą reikėtų pabūti ramiai, priprasti prie naujo maisto, galimai kitokios vandens kokybės, kitokio klimato. Be fiziologinės, dar yra ir psichologinė adaptacija, tada poilsis nevargins. Be to, grįžus iš kitokios kultūros į namus, didžiausia klaida būtų kitą dieną eiti į darbą – reikia bent kelių dienų pabūti namuose.
– Ką daryti, kad besibaigiančios atostogos ir artėjantis grįžimas į darbą nekeltų streso?
– Atostogas reikia suplanuoti taip, kad per jas išvis netektų galvoti apie darbą. Jei įmanoma, reikia išjungti mobiliojo ryšio telefoną, netikrinti elektroninio pašto. Iš kelionės į namus reikia grįžti likus kelioms dienoms iki darbo, vėl priprasti prie savos aplinkos. Paskutinėmis atostogų dienomis nori nenori pradedi galvoti apie darbą, ne kiekvienas žmogus sugeba visiškai atsipalaiduoti.
– Ar atostogaujant svarbu kreipti dėmesį į savo mitybos įpročius, laikytis įprasto režimo, ar geriau atsipalaiduoti ir leisti sau viską, ko norisi?
– Per atostogas žmogus turi leisti sau tai, ko neleidžia dirbdamas. Vis dėlto važiuojant į tolimus kraštus, kur visai kita laiko juosta, kur visiškai kitoks maistas, skanauti egzotiškų vietinių patiekalų reikėtų atsargiai. Išvykstant toli būtinai reikia turėti vaistinėlę, net jei ir manote, kad esate sveikas, jūsų skrandis nejautrus. Kai ir vanduo, ir maistas kitoks – sunku nuspėti, kaip reaguos organizmas.
– Ilsintis savame krašte, ar sveikas tinginio gyvenimo būdas?
– Labai daug priklauso nuo temperamento ir gyvenimo būdo. Jei visa darbo diena reglamentuota, darbas sėdimas, mažai judama, tada per atostogas tokiam žmogui gerai ir pajudėti, ir ilgai pavakaroti, ir audringai pasilinksminti. Kitas žmogus ir savo darbe labai daug juda, bendrauja, yra aktyvus, todėl per atostogas jam norisi ramybės, pabėgti nuo šurmulio. Kitaip tariant, norisi ko nors priešingo, ką žmogus turi kasdieniame gyvenime.
– Kokios yra atostogų klaidos?
– Viena didžiausių klaidų – kai žmogus yra pripratęs prie komforto, nutaria poilsiauti, pavyzdžiui, iškyloje su palapinėmis. Iš pradžių tai gali pasirodyti romantiška, egzotiška, bet realybėje jis po kelių dienų pradės jaustis blogai, nes nėra dušo, tualeto reikia ieškoti pamiškėje, zvimbia uodai, o maisto racionas – ribotas. Tai bus jau ne poilsis, o stresas. Taigi poilsį reikia rinktis pagal poreikius.
– Daugelis sako, kad nepabuvę prie jūros, nesijaučia pailsėję. Kur slypi paslaptis?
– Jūra daro fantastinį gydomąjį poveikį. Tai ypač gerai žmonėms, turintiems su kvėpavimu susijusių problemų. Be to, jūros ošimas psichologiškai ramina, žmogus vaikščiodamas paplūdimiu arba tiesiog gulėdamas tarsi medituoja. Ošimas atstoja meditacinę muziką. Galbūt žmogus ir nesusimąsto, kad vien nuo ošimo pailsi visa jo psichologinė sistema. Be to, prie jūros kitaip veikia saulė – ji mielesnė. Žinoma, tiems, kurie gyvena prie jūros, ji daro ne tokį didelį poveikį, kaip tiems, kurie gali prie jos atvykti vos kartą ar kelis per metus. Apskritai, atostogos prie jūros turi ir simbolinę gero, tikro poilsio prasmę.
– Kuo žmones pavergia kalnai, reikalaujantys fizinės ištvermės?
– Kalnai užburia estetiniu žavesiu. Kopti į kalnus – tai labai aktyvus poilsis, didelis fizinis krūvis. Jei žmogus pusmetį dirba protinį, sėdimą darbą – jam tai labai gera galimybė išsikrauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kalnuose kitoks atmosferos slėgis, išryškėja silpnosios sveikatos vietos. Kalnų entuziastai gauna ne tik dozę adrenalino, tyro oro, bet ir patiria didelį malonumą, kai įveikia kokią nors viršūnę.
– Kaip vėl įsivažiuoti darbe?
– Pirmą dieną po atostogų darbe, jei yra galimybė, kas valandą ar kas dvi daryti pertraukėles, pasižiūrėti atostogų nuotraukas, mintyse nugrimzti į malonias akimirkas. Pirmą dieną patartina tvarkyti tik nesvarbius reikalus, pavyzdžiui, peržiūrėti paštą, neapsikrauti atsakingais, įtempto mąstymo reikalaujančiais darbais, nekurti naujų projektų. Namuose irgi nereikėtų dirbti daug darbų iš karto, galbūt nebūtina skubėti namuose įvesti tobulą tvarką. Pirmą savaitę po atostogų dar galima gyventi pusiau atostogų ritmu. Labai geras sprendimas – dalytis atostogų įspūdžiais su draugais ir artimaisiais: įteikti lauktuves, parodyti nuotraukas. Viena koja dar pagyvenkite atostogų nuotaika. Prisitaikyt prie įprasto darbo ritmo reikia ne tik protui, bet ir kūnui.
