• Kontaktai
  • Reklama
Ketvirtadienis, 21 sausio, 2021
Kelioniuklubas.lt
  • Pradžia
  • Naujienos
    • Naujienos
    • Partnerių turinys
  • Patarimai
    • Patarimai
    • Kelionės
    • Laisvalaikis
    • Žvejyba
  • Video
  • Tiesiogiai
Nėra rezultatų
Žiūrėti visus rezultatus
Kelioniuklubas.lt
  • Pradžia
  • Naujienos
    • Naujienos
    • Partnerių turinys
  • Patarimai
    • Patarimai
    • Kelionės
    • Laisvalaikis
    • Žvejyba
  • Video
  • Tiesiogiai
Nėra rezultatų
Žiūrėti visus rezultatus
Kelioniuklubas.lt
Nėra rezultatų
Žiūrėti visus rezultatus
Karvės ola

Karstinė įgriuva „Karvės ola“

Karvės Ola – karstinė smegduobė su ola, esanti Karajimiškio kaime (Biržų rajonas), Biržų regioniniame parke. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas respublikinės reikšmės geologinis paminklas Šiaurės Lietuvoje. Paminklu paskelbtas 1964 m. Ant duobės krašto stovi medinis stulpas su išdrožtais užrašais „Karvės ola“, „Gamtos paminklas“.

Sausų smegduobių gausu Karajimiškyje, Naciūnuose (Biržų rajonas) ir apie Pasvalį. Prie Karajimiškio yra šachtinio tipo karstinis urvas „Karvės ola“. Tarp Karajimiškio ir Mantagailiškio yra senų smegduobių grandinė. Čia jos sausos, bet kitur, ties Padaičiais, Užubaliais, Kirkilais, atrodo kaip ežeriukai. Vienur vanduo tamsus, kitur skaidrus, pamatyti galima ir žuvų, kurios požeminiais upeliais lengvai patenka iš vienos duobės į kitą. Karajimiškio apylinkėse yra ne tik daugybė karstinių duobių, bet ir Lietuvoje vienintelė natūrali gamtinė šachta – Karvės ola. Karvės ola. Pasakojama, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas (nuo šio įvykio, girdi, ir dabartinis giliosios karstinės įgriuvos pavadinimas kildinamas). Jos gylis 12 metrų, plotis prie žemės paviršiaus apie 10 m, prie dugno susiaurėja iki 2 m. Įgriuvos dugne yra ertmė, iš kurios atsišakoja 5 urvai, kurių vienas – Rupūžės ola sudaro požeminį ežerėlį, 1,5 m.gylio. Visų urvų bendras gylis yra apie 4 metrus. Nusileisti žemyn 12 metrų galima laipteliais, o dugne tvyro pastovi temperatūra – apie +5C net vasara . Meniškos medinės nuorodos žymi taką prie olos, daugybės įgriuvų apsuptyje galima pasėdėti pavėsinėje ar prie laužo.

Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio devono sistemos uolienos – dolomitas, gipsas, mergelis. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.

Skirtingai nei kitur, Biržų rajone gipso ir dolomito klodai yra labai arti žemės paviršiaus, todėl gruntiniams vandenims juos išplovus žemė įgriūna. Senoliai pasakoja apie prasmegusias trobas, žemių prarytus galvijus. Įgriuvose dingsta upeliai, o kitur įgriuvos, užpildytos vandens, sudaro nedidelius ežerėlius. Sausų smegduobių gausu Karajimiškyje, Naciūnuose (Biržų rajonas) ir apie Pasvalį. Prie Karajimiškio yra šachtinio tipo karstinis urvas „Karvės ola“. Tarp Karajimiškio ir Mantagailiškio yra senų smegduobių grandinė. Čia jos sausos, bet kitur, ties Padaičiais, Užubaliais, Kirkilais, atrodo kaip ežeriukai. Vienur vanduo tamsus, kitur skaidrus, pamatyti galima ir žuvų, kurios požeminiais upeliais lengvai patenka iš vienos duobės į kitą. Senose, uždurpėjusiose lomose žmonės randa storų pamėlynavusių ąžuolų ir eglių. Matyt, kažkada, gal prieš šimtus metų, tos duobės įgriuvo miške. Karajimiškio apylinkėse yra ne tik daugybė karstinių duobių, bet ir Lietuvoje vienintelė natūrali gamtinė šachta – Karvės ola. Karvės ola. Pasakojama, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas (nuo šio įvykio, girdi, ir dabartinis giliosios karstinės įgriuvos pavadinimas kildinamas). Be to, kalbama, jog į Karvės olą sumesdavo nugaišusias Mantagailiškio dvaro karves…Tačiau jų liekanų, net urvus tyrinėję speleologai ir akvalangininkai, neaptiko.

Viena ertmės eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir moliuskų, vienoje landoje rasta šikšnosparnių (ūsuotasis pelėausis, šiaurinis šikšnys ir rudasis ausylis) griaučių. 1973–1978 m. olą tyrė Kauno speleologai. 1978 m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.[1] Karvės Ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi.

Kiti straipsniai

Akmenu-muziejus
Verta aplankyti

Akmenų muziejus

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus. Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. akmenų ir akmenėlių kolekcija – Lietuvoje paplitę Baltijos regiono uolienų rieduliai. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus. Restauruotame vandens malūne rasite...

Skaityti
ventes-ragas-81415185
Verta aplankyti

Ventės ragas

Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Ventės ragas yra viena geriausių vietų Europoje stebėti migruojančius paukščius. Todėl kasmet čia suvažiuoja ornitologai iš Lietuvos ir užsienio. Užlipus į daugiau kaip prieš pusantro šimto metų pastatyto Ventės rago...

Skaityti
trakai-pilis-64706923
Verta aplankyti

Trakų pilis

Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš...

Skaityti
Rumsiskes._Liaudies_buities_muziejus._2007-04-21
Verta aplankyti

Liaudies muziejus Rumšiškėse

Lietuvos liaudies buities muziejus – tai ekspozicija po atviru dangumi. Muziejaus pagrindą sudaro gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, perkelti iš įvairių Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos. Jie sugrupuoti į kompleksus: sodybas, nedidelius kaimus, miestelį. Pastatai atskleidžia...

Skaityti
Kernavė
Verta aplankyti

Kernavė

Kernavė – tai istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Miestas garsus savo kraštovaizdžiu ir piliakalniais, kuriems dar XIX a. sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo sosto piliakalnis, Lizdeikos kalnas. Patarimas - į Kernavę automobiliu važiuoti rekomenduojama šiltuoju sezonu....

Skaityti
Europos parkas
Verta aplankyti

Europos parkas

Šiuo metu Europos parke eksponuojama daugiau kaip 100 skulptūrų, tarp jų žymiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Abakanowicz, LeWitt, Oppenheimo, Pepper darbai. Atstumai: Muziejus yra 19 km į šiaurę nuo Vilniaus centro. Daugiau informacijos: www.europosparkas.lt/

Skaityti
nida-78702403
Verta aplankyti

Nida

Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje. Įspūdingos šalia Nidos esančios kopos, kuriose yra prancūzų belaisvių kapinės. Kopomis susižavėjo ir 1965 m. Nidoje lankęsis Nobelio literatūros premijos laureatas, prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras. Čia padaryta...

Skaityti
delfin1-1030x709
Verta aplankyti

Jūros muziejus/delfiunariumas Klaipėdoje

Lauko baseinuose prie akvariumo pastato apgyvendinti pingvinai, Baltijos ruoniai, Šiaurės jūrų liūrai. Kazematuose po tvirtovės pylimais, buvusiose parako saugyklose, įrengta lietuviškosios laivybos istorijos ekspozicija, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, eksponuojama senovinių ir šiuolaikinių inkarų kolekcija. Muziejuje rengiamos teminės parodos...

Skaityti
20180816-201053-largejpg
Verta aplankyti

Raganų kalnas

Raganų kalnas arba Raganos kalnas – 42 m aukščio parabolinė kopa Juodkrantėje. Garsi tautodailės skulptūrų parku, kuris įrengtas 1979 m. Atstumai:328 km nuo Vilniaus;243 km nuo Kauno; 47 km nuo Palangos. Daugiau informacijos: http://lt.wikipedia.org/wiki/Raganų_kalnas

Skaityti
crop
Verta aplankyti

Anykščių puntukas

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, oeologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m. Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu...

Skaityti
Naujas straipsnis
unnamed

Mingės kaimas

Projektai:   verslo.tv   statybajums.lt   manosveikata.lt   automedia.lt   skaitome.lt

Partneriai:   Atostogų partneris     Bikko.lt

© 2008-2020 Kelioniuklubas.lt Visos teisės saugomos.

Nėra rezultatų
Žiūrėti visus rezultatus
  • Pradžia
  • Naujienos
  • Partnerio turinys
  • Patarimai
  • Laisvalaikis
  • Kelionės
  • Žvejyba
  • Video
  • Tiesiogiai